Generalizuotas nerimo sutrikimas. Kai mintys tampa narvu: kaip atpažinti?
- Jolita Sorokinaite
- 01-08
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: 01-14
Ar kada nors jauteisi taip, tarsi tavo galvoje nuolatos veiktų penkios radijo stotys, ir visos jos praneša tik apie galimas nelaimes? Jei pastebi, kad tavo kasdienybę lydi nuolatinis „o kas, jeigu“ šešėlis, gali būti, jog susidūrei su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS). Tai nėra tiesiog jaudulys prieš svarbų susitikimą. Tai būsena, kai nerimas tampa tavo nuolatiniu palydovu, net jei tam nėra jokios akivaizdžios priežasties.
Kas iš tiesų vyksta tavo viduje, kai vyrauja generalizuotas nerimo sutrikimas?
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasižymi tuo, kad žmogus jaučia pernelyg didelį, sunkiai kontroliuojamą susirūpinimą įvairiomis gyvenimo sritimis: darbu, sveikata, finansais ar artimųjų saugumu. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, turintys GNS, dažnai pasižymi padidėjusiu kognityviniu jautrumu neapibrėžtumui (Newman ir kt., 2013). Tai reiškia, kad situacijos, kurios kitiems atrodo tiesiog neaiškios, tau gali kelti tikrą egzistencinį pavojų.
Svarbu suprasti, kad tai nėra charakterio silpnybė. Tavo smegenų veikla, konkrečiai migdolinis kūnas, kuris atsakingas už emocines reakcijas, tiesiog stipriau, lyg „aukštomis apsukomis“. Jautiesi taip, tarsi tavo vidinė signalizacija suveiktų ne tik įsižiebus gaisrui, bet ir tiesiog užsidegus degtukui.

Atpažink ženklus: ne tik mintys, bet ir kūnas.
Generalizuotas nerimas yra klastingas, nes jis puikiai moka maskuotis po fiziniais simptomais. Galbūt pastebejai, kad dažnai įsitempę tavo pečiai, skauda sprandą ar vargina virškinimo problemos? Tai nėra atsitiktinumas. Nuolatinis psichologinis budrumas verčia kūną gaminti perteklinį kiekį kortizolio ir adrenalino, o tai ilgainiui sekina organizmą (Bandelow ir kt., 2017).
Štai keletas požymių, kurie signalizuoja, kad tavo nerimas peržengė sveiką ribą:
Jautiesi nuolatos įsitempęs (įsitempusi) ir negali atsipalaiduoti net poilsio metu.
Turi miego sutrikimų, nes naktį tavo mintys pradeda „lenktyniauti“.
Jauti nuolatinį nuovargį, nors atrodo, kad nieko sunkaus nenuveikei.
Tau sunku sukoncentruoti dėmesį, nes mintys vis nuklysta prie galimų grėsmių.
PAstebi kad daraisi suirzęs ar suirzusi.
Kaip sau padėti? Kelias link ramybės
Nors generalizuotas nerimas gali atrodyti kaip neišvengiama tavo asmenybės dalis, gera žinia ta, kad jį galima suvaldyti. Tai nėra kova, kurioje turi nugalėti save. Tai labiau panašu į derybas su savo vidiniu kritiku.
Vienas iš efektyviausių metodų, kurį rekomenduoja specialistai, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda peržiūrėti mąstymo modelius ir suprasti, kad mintys nėra neginčijami faktai (Hofmann ir kt., 2012). Kai kitą kartą pajusi kylantį nerimą, paklausk savęs: „Ar tai, apie ką galvoju, vyksta dabar, ar tai tik mano vaizduotės scenarijus?“.
Taip pat labai svarbu išmokti būti „čia ir dabar“. Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos moko mus stebėti savo jausmus be išankstinio nusistatymo. Kai leidi sau tiesiog būti su savo nerimu, nebandydamas (nebandydama) jo iškart išvaryti, jis paradoksaliai pradeda trauktis.
Tu neprivalai susitvarkyti pats (pati)
Jei jauti, kad nerimas pradeda riboti tavo laisvę, trukdo dirbti ar džiaugtis santykiais, profesionalus kognityvinės elgesio terapijos psichologas psichoteraoeutas gali padėti tau susidėlioti įrankių krepšelį, kurį galėsi naudoti „audros“ metu.
Tavo Jolita
Raktažodžiai: generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimo valdymas, psichinė sveikata, GNS simptomai, kognityvinė elgesio terapija, kaip nustoti nerimauti, emocinė sveikata.
Šaltiniai
Bandelow, B., Michaelis, S., & Wedekind, D. (2017). Treatment of anxiety disorders. Dialogues in Clinical Neuroscience, 19(2), 93–107.
Hofmann, S. G., Asnaani, A., Vonk, I. J., Sawyer, A. T., & Fang, A. (2012). The Efficacy of Cognitive Behavioral Therapy: A Review of Meta-analyses. Cognitive Therapy and Research, 36(5), 427–440.
Newman, M. G., Llera, S. J., Erickson, T. M., Przeworski, A., & Castonguay, L. G. (2013). Worry and generalized anxiety disorder: a review and theoretical synthesis of evidence on nature, etiology, mechanisms, and treatment. Annual Review of Clinical Psychology, 9, 275–297.




Komentarai