Vengimas
Kai suveikia sena skaudi žinutė apie save – vadinama schema – tavo sistema gali bandyti išvengti to skausmingo jausmo. Tai vyksta nesąmoningai. Vengi ne tik situacijų ar žmonių, bet dažnai ir savo jausmų, minčių, atsakomybių ar rizikų. Atrodo, kad tai apsaugo, bet ilgainiui sukelia dar daugiau sunkumų.
Kodėl taip nutinka:
Tai išmoktas apsauginis mechanizmas. Vaikystėje, jei buvo per skaudu jausti ar išreikšti save, vengimas buvo būdas išlikti. Dabar tai tarsi senas refleksas, kuris nebėra naudingas – net jei ir atrodo, kad saugo.
Ką galima su tuo daryti terapijoje:
-
Atpažįstame, kaip ir kada vengimas pasireiškia.
-
Ieškome, ko vengimas saugo – kokios schemos aktyvavosi.
-
Mokomės „būti su diskomfortu“, kad nereikėtų bėgti.
-
Stipriname vidinį sveiką suaugusį, kuris gali pasilikti sunkiose emocijose, bet reaguoti brandžiai.
-
Palaipsniui išbandome priešingus veiksmus – mažais žingsniais einant į situacijas, kurios kelia baimę ar gėdą.