top of page

Sveikieji režimai

Sveikieji režimai schemų terapijoje – tai vidinės būsenos, kurios padeda žmogui veikti brandžiai ir rūpestingai, o kartais leisti sau pasidžiaugti ir būti laimingu. Gali  būti apibudinami kaip sveikas suaugęs, kuris geba reguliuoti emocijas, nustatyti ribas ir pasirūpinti savimi, bei laimingas vaikas, kuris jaučiasi saugus, mylimas ir gali patirti džiaugsmą. Terapijos tikslas – stiprinti šiuos režimus, kad jie taptų pagrindine asmenybės dalimi.

​

Kaip tai veikia?
Sveikieji režimai veikia kaip vidinis „vadovas“, padedantis susitvarkyti su schemomis ir emociniais sunkumais. Sveikas suaugęs atpažįsta, kada įsijungia skaudžios reakcijos (pvz., vidinis kritikas ar baimė), ir sąmoningai renkasi reaguoti kitaip – ramiai, empatiškai, su pagarba sau. Laimingas vaikas atsiranda tada, kai emociniai poreikiai yra patenkinti – žmogus leidžia sau jausti džiaugsmą, artumą, atsipalaidavimą. Šie režimai padeda gyventi ne iš žaizdos, o iš stiprybės.
01-1000039876.png

Sveiko suaugusiojo režimas

Atpažįstu savo jausmus ir poreikius, vertinu situaciją ir renkuosi, kaip elgtis.

  • Rūpinuosi pažeidžiama savo dalimi: išgirstu skausmą, suteikiu sau atjautos, ieškau saugumo ir palaikymo.

  • Nustatau ribas pykčiui ir impulsams: leidžiu sau jausti, bet stabdau veiksmus, kurie gali pakenkti man ar kitiems.

  • Atsveriu vidinį kritiką: atpažįstu baudžiančias mintis bei perdėtus reikalavimus ir kuriu realistiškesnius lūkesčius.

  • Prisiimu atsakomybę: rūpinuosi kasdieniais reikalais, santykiais ir įsipareigojimais.

  • Palieku vietos gyvenimo džiaugsmui: poilsiui, žaidimui, kūrybai, mokymuisi, judėjimui ir intymumui.

Galiu rūpintis savimi ir atsižvelgti į kitus, neprivalėdamas būti tobulas.

01-1000039879.png

Sąmoningas tėviškasis režimas

Pastebiu, kada mano pažeidžiamai daliai reikia šilumos, saugumo ar padrąsinimo. Mokausi būti sau rūpestingas ir patikimas.

  • Išklausau savo jausmus: stengiuosi suprasti, kas skauda, gąsdina ar liūdina, užuot save dėl to kritikavęs.

  • Suteikiu sau palaikymo: primenu, kad mano jausmai svarbūs ir sunkumų neprivalau įveikti vienas.

  • Kuriu saugumą ir ribas: saugau save nuo žalingo elgesio, o ribas nustatau aiškiai, nežemindamas ir nebausdamas savęs.

  • Padrąsinu bandyti: leidžiu sau mokytis, klysti ir prašyti pagalbos. Pastebiu pastangas, ne vien rezultatą.

  • Rūpestį paverčiu veiksmais: skiriu laiko poilsiui, pasirūpinu savo kūnu ir ieškau palaikančio ryšio su kitais.

Galiu sau pasakyti: „Matau, kad tau sunku. Tu man rūpi. Pagalvokime, kas dabar padėtų.“

01-1000039882.png

Laimingo žaidžiančio vaiko režimas

Jaučiuosi saugus, mylimas ir priimtas. Galiu atsipalaiduoti, būti savimi ir džiaugtis tuo, kas vyksta dabar.

  • Jaučiu artumą: patiriu, kad esu svarbus, suprastas ir laukiamas.

  • Leidžiu sau žaisti: juokiuosi, išdykauju, judu ir užsiimu tuo, kas man smagu.

  • Esu smalsus ir spontaniškas: tyrinėju, išbandau naujus dalykus ir leidžiu sau nustebti.

  • Pasitikiu savimi: galiu rinktis, išsakyti savo norus ir bandyti, nesiekdamas visko atlikti tobulai.

  • Mėgaujuosi paprastais dalykais: bendravimu, žaidimu, gamta ar malonia poilsio akimirka.

Galiu džiaugtis ir žaisti net tuomet, kai dar ne visi darbai atlikti.

Kūrybiško autentiško vaiko režimas

Galiu būti savimi, pasitelkti vaizduotę ir išreikšti tai, ką jaučiu. Kuriu ir tyrinėju, nes man įdomu.

  • Leidžiu sau kurti: piešiu, rašau, muzikuoju, konstruoju ar savaip sprendžiu kasdienes užduotis.

  • Vadovaujuosi smalsumu: klausiu, tyrinėju ir išbandau savo idėjas, net jei dar nežinau, kas iš jų išeis.

  • Išreiškiu save: pastebiu, kas man patinka, ką jaučiu ir kas man svarbu. Leidžiu sau turėti savitą skonį ir nuomonę.

  • Priimu netobulumą: galiu eksperimentuoti, suklysti ir pradėti iš naujo, nereikalaudamas iš savęs gražaus ar naudingo rezultato.

  • Džiaugiuosi pačiu procesu: pasineriu į veiklą, žaidžiu su idėjomis ir atrandu tai, ko nebuvau suplanavęs.

Mano kūryba neprivalo patikti visiems. Galiu kurti dėl savęs.

01-1000039883.png

Ką darome terapijoje:

  • Atpažįstame nesveikus režimus (pvz., vidinį kritiką, pasidavimą, vengimą).

  • Įvardijame vaikiškuosius režimus – jų jausmus ir poreikius.

  • Mokomės atskirti sveiką suaugusį nuo kitų vidinių balsų.

  • Atliekame vaizduotės pratimus (pvz., dialogus tarp sveiko suaugusio ir vaiko).

  • Stipriname atjautą sau – mokomės kalbėtis su savimi švelniai.

  • Kuriame ribas vidiniam kritikui ar spaudimui.

  • Skatiname sveiką elgesį realiame gyvenime (pvz., poilsį, emocijų išraišką, santykių keitimą).

  • Švenčiame laimingo vaiko akimirkas – džiaugsmą, ryšį, kūrybiškumą.

  • Kuriame vidinį saugumą, kad žmogus pats galėtų rūpintis savo emocijomis.

bottom of page