Vaikiškieji režimai
Vaikiškieji režimai – tai tavo vidinės emocinės būsenos, kurios susiformavo vaikystėje. Jie suaktyvėja, kai jauti skausmą, atstūmimą, nesaugumą. Terapijoje šie režimai labai svarbūs, nes juose slypi tavo tikrieji, neišgirsti poreikiai.
Kodėl šie režimai svarbūs terapijoje?
Vaikiškieji režimai parodo, ko tavo vidinei daliai labiausiai reikia – meilės, šilumos, apsaugos, leidimo jausti. Terapijoje mes stengiamės išklausyti tuos vaikus ir suteikti jiems tai, ko jie niekada negavo.
Ką darome terapijoje:
-
Mokomės atpažinti („kada esi mažas, liūdnas ar piktas viduje?“)
-
Suteikiam šiai daliai vardą („čia mano liūdnas 6-metis“, „čia mano maištaujantis paauglys“)
-
Sukuriam ryšį su šia dalimi („ką jis dabar jaučia?“, „ką norėtų gauti?“)
-
Auginame, rūpinamės: mokomės vidinio sveiko suaugusio vaidmens – galimybe rūpintis savo vaikiškomis dalimis, o ne bėgti nuo jų ar kovoti su jomis.