Sveikatos nerimas: Kai rūpestis tampa kasdieniu kalėjimu.

Galbūt Tu tai patiri dabar pat. Širdis plaka greičiau, galvoje sukasi mintis, kad tai gali būti kažkas baisaus, o vienintelis būdas nurimti – vėl ir vėl tikrintis informaciją internete. Arba gal jau esi aplankęs dešimt skirtingų gydytojų, nors analizės rodo, kad esi sveikas?

Sveikatos nerimas – tai ne išgalvotas dalykas. Tai ne silpnumas, tai yra realus, gilus išgyvenimas, kuris gali paralyžiuoti Tavo kasdienybę. Tai nuolatinė, įkyri baimė dėl savo ar artimųjų sveikatos, paverčianti kūno pojūčius nuolatiniu pavojaus signalu.

Mes visi esame žmonės. Nerimas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, būtina emocija, kuri kadaise padėjo išgyventi, juk ji įspėja apie pavojų. Tačiau kas nutinka, kai šis įspėjamasis mechanizmas sugenda ir ima klykti net tada, kai pavojaus nėra? Kas nutinka, kai Tavo mintys ima kontroliuoti Tavo sveikatą?

Jei skaitai šį tekstą, tikėtina, kad jauti, jog atėjo laikas pakeisti santykį su šia galinga, bet varginančia emocija. Šiame straipsnyje aš noriu Tave pakviesti į kelionę, kurioje išmoksi atpažinti sveikatos nerimą ir, svarbiausia, paversi jį savo sąjungininku. Tu ne vienas. Pradėkime.

Kas yra sveikatos nerimas (ir kas nėra nerimas dėl sveikatos)?

Kai kalbame apie sveikatos nerimą, svarbu suprasti, kad tai nėra tik "per didelis jautrumas" ar "įsivaizdavimas". Tai yra tikras emocinis ir psichologinis iššūkis, anksčiau vadintas hipochondrija. Šiandien mes tai apibrėžiame kaip nuolatinį, didelį nerimą, susijusį su mintimis apie turimą ar gresiančią sunkią ligą, nepaisant medicininių tyrimų, rodančių, kad esi sveikas.

Kuo skiriasi normalus rūpestis nuo sveikatos nerimo?

Normalus rūpestis dėl sveikatos yra reakcija į konkretų įvykį – pavyzdžiui, sunegalavai, pasidarei tyrimus ir lauki atsakymų. Kai gauni neigiamą atsakymą, Tavo nerimas dingsta.

Esnt sveikatos nerimui elgiamės kitaip:

• Pastovumas: Nerimas dėl ligos Tave lydi nuolat, net jei tyrimai yra puikūs.

• Perinterpretavimas: Bet koks Tavo kūno pojūtis (net visiškai nekaltas raumens trūkčiojimas, skausmas šone, galvos svaigimas) yra perinterpretuojamas kaip sunkių ligų simptomas.

• Perteklinis tikrinimasis: Tu nuolat tikrini save (matuoji spaudimą, apžiūrinėji odą) arba ieškai informacijos internete. Ironiška, bet šis tikrinimasis trumpam nuramina, bet ilgainiui nerimą tik sustiprina.

  
  

Tai nėra Tavo kaltė. Sveikatos nerimas įsiveržia į žmogaus gyvenimą tada, kai protas bando apsaugoti nuo blogiausio. Deja, jis pasirenka netinkamą būdą – baugina ir izoliuoja. Svarbiausia – Tu esi žmogus, kovojantis su labai stipriu ir realiu psichologiniu procesu. Tai nėra silpnumas ar kita neigiama savybė.

Kuo tai pasireiškia? Dažniausi simptomai ir elgsenos.

Jeigu nuolatinis nerimas dėl sveikatos Tave vargina, greičiausiai Tu atpažinsi šias kasdienes situacijas. Šie veiksmai, nors ir skirti nuraminti, tampa uždaru ratu, kuris maitina patį nerimą.

Sveikatos nerimas pasireiškia dvejopai: įkyriomis mintimis ir kompulsyvia elgsena.

Įkyrios mintys (vidinis dialogas):

• Katastrofiniai scenarijai: Tavo pirmoji mintis pajutus bet kokį pojūtį (galvos skausmą, odos dėmelę) iš karto šaukia: "Tai tikriausiai vėžys".

• Abejojimas ekspertais: Gydytojas pasakė, kad viskas gerai, bet Tu esi įsitikinęs, kad jis kažko nepastebėjo. "O kas, jei jie klysta?" – šis klausimas persekioja Tave.

• Nuolatinis fokusas: Tavo dėmesys nuolat skenuoja kūną, ieškodamas naujo simptomo ar pojūčio, kuris galėtų patvirtinti baimę.

Kompulsyvi elgsena (veiksmai, skirti pasijausti saugiau):

• "Daktaras" Google: Valandų valandas praleidi skaitydamas medicininius straipsnius ir forumus, tikrindamas simptomus, nors tai tik padidina paniką.

• Dažni vizitai: Lankaisi pas gydytojus ar prašai atlikti tyrimus, nors ankstesni rezultatai buvo neigiami. Tau reikia „dar vieno“ patvirtinimo, kad nurimtum.

• Tikrinimasis ir stebėjimas: Kasdien matuojiesi temperatūrą, tikrini pulsą, apžiūrinėji save veidrodyje, ieškai bet kokio nukrypimo nuo normos.

• Vengimas: Pradedi vengti filmų, straipsnių ar pokalbių, susijusių su ligomis, bandydamas "apsisaugoti" nuo nerimą keliančios informacijos.

  
  

Tai tik keletas iš galimų scenarijų, jei atpažįsti šias patirtis, noriu Tau prisiminti: tai nėra Tavo valios stoka, tai Tavo nerimo sistema, kuri veikia per didelėmis apsukomis. Tavo smegenys klaidina įprastus signalus, paversdami juos pavojaus signalais.

Nerimas kaip sąjungininkas: tai natūrali ir reikalinga emocija.

Vis tik mes esame evoliucijos "produktai" ir nerimas – tai ne klaida, o tūkstančius metų atidirbtas išlikimo mechanizmas. Tai vidinis sargybinis, kurio tikslas vienas: apsaugoti mus nuo pavojaus. Jis perspėja, mobilizuoja ir skatina imtis atsargumo priemonių.

Kai kalbame apie sveikatos nerimą, svarbu pripažinti: giliai širdyje, baimė dėl ligos yra tikra, tai proto bandymas Tavimi rūpintis.

Klaidinga smegenų apsauga

Problema kyla tada, kai šis sargybinis tampa pernelyg uolus. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur mirtinas pavojus tyko ne už kiekvieno kampo, Tavo smegenys vis tiek ieško "pavojų", o Tavo kūno pojūčiai tampa lengviausiu taikiniu.

• Nerimas nėra priešas. Jis yra Tavo organizmo atsakas į pergalvojamą situaciją. Priešingu atveju, be jokio nerimo, mes nekreiptume dėmesio net į rimtus simptomus ar nepaisytume saugumo.

• Žmonės su sveikatos nerimu nėra "sugadinti". Nerimo sistema veikia, bet jai reikia kalibravimo.

  
  

Kreipdamasis į Tave, noriu pabrėžti: mes privalome išmokti priimti nerimą kaip natūralią emociją ir atskirti, kada jis yra naudingas (pvz., skatina laiku apsilankyti pas gydytoją), o kada jis tampa žalingu, nuolatiniu pavojaus šaltiniu (pvz., neleidžia naktimis miegoti).

Sveikatos nerimas reikalauja ne kovos, o išmintingo vadovavimo. Vietoj to, kad bėgtum nuo baimės, Tu gali išmokti pripažinti, kad nerimas yra čia, bet neleisti jam būti sprendimų priėmėju. Tai yra pirmas žingsnis link laisvės.

Pirmieji žingsniai: Ką gali padaryti pats (pati), kad suvaldytum nerimą?

Supratimas yra svarbu, bet dabar reikia veikti. Štai keletas pirmųjų, šiltų žingsnių, kurie padės Tau atgauti kontrolę virš savo minties eigos ir emocijų, užuot leidus sveikatos nerimui kontroliuoti Tave.

1. Įvesk "Nerimo valandą"

Vietoj to, kad reaguotum į nerimo mintis akimirksniu, išbandyk šią techniką:

• Atidėjimas: Pajutęs (-usi) nerimą dėl sveikatos ar pajutus simptomą, pasakyk sau: "Aš apie tai pagalvosiu 19:00 valandą."

• Konkretumas: Nerimo valanda turi būti fiksuotas laikas ir ilgis, pvz 20 min. Tik šiuo metu ir tiek skirk sau laiko ir leisk sau nerimauti, "googlinti" ar tikrintis ir galvoti apie tai. Leisk sau tuo metu apsvarstyti pilną scenarijų "kas nutiks, jei...". Užrašyk tai.

• Ribos: Pasibaigus laikui, baigiasi ir nerimavimo laikas. Tai moko Tavo smegenis, kad nerimas turi savo vietą ir laiką, o ne valdo visą Tavo dieną.

2. Skausmo/Pojūčio dienoraštis (Įrodymų fiksavimas)

Tavo nerimas yra labai įtikinamas. Išbandyk jį paneigti faktais:

• Fiksuok: Užsirašyk baimę keliančius pojūčius (pvz., "širdies smūgio baimė 14:30") ir realią jų trukmę.

• Baigtis: Po kurio laiko peržvelk dienoraštį. Kiek iš tų baimių virto realybe? 99% jų tiesiog praėjo.

• Išvada: Tai padeda Tau pamatyti, kad Tavo kūnas yra atsparus, o mintys – apgaulingos.

3. Taisyklingas kvėpavimas: 4-7-8 metodas

Kai nerimas kyla ir jauti fizinius simptomus (greitą širdies plakimą, galvos svaigimą), sustabdyk fizinę nerimo reakciją:

1. Įkvėpk per nosį 4 sekundes.

2. Sulaikyk kvėpavimą 7 sekundes.

3. Iškvėpk pro burną 8 sekundes (su garsu "šššš"). Pakartok tai 4 kartus. Šis metodas veikia per nervų sistemą ir iš karto siunčia signalą kūnui, kad jis gali atsipalaiduoti.

Šie žingsniai greičiausiai nepadės iš karto atsikratyti sveikatos nerimo, bet jie mokys Tave bendrauti su savimi sveikesniu būdu.

Puiku. Pereiname prie dalies, kuri yra kritinė konversijai (registracijai konsultacijai). Čia būtina pabrėžti, kad kreiptis pagalbos yra stiprybės ženklas, o ne silpnumo.

Kada kreiptis pagalbos? Tavo sprendimas yra stiprybės ženklas

Jei perskaitei šį straipsnį, Tu jau esi padaręs (-iusi) didelį žingsnį: atpažinai problemą ir ieškai sprendimų. Tai rodo didžiulę drąsą ir pasiryžimą atgauti gyvenimo kokybę.

Nors pirmieji žingsniai gali padėti, sveikatos nerimas dažnai turi gilesnes šaknis, kurias reikia atpažinti ir spręsti su profesionalo pagalba.

Individuali psichologo konsultacija

Plan only

1 t

Užsakyti

Laikas kreiptis pagalbos, jei:

• Nerimas trukdo gyventi. Jeigu sveikatos nerimas neleidžia Tau eiti į darbą, bendrauti su artimaisiais, miegoti ar mėgautis hobiais.

• Kompulsiniai veiksmai nesibaigia. Jei nuolatinis tyrimų darymas, "googlinimas" ir baimių tikrinimas tapo nevaldomu įpročiu.

• Fizinis diskomfortas yra nuolatinis. Tavo kūnas reaguoja į stresą realiais simptomais (galvos skausmu, virškinimo problemomis, skausmu), o Tu nuolat gyveni baimėje dėl jų priežasties.

• Tau reikia įrankių. Jei jauti, kad nerimo mintys kartojasi ir Tau trūksta veiksmingų, įrodymais pagrįstų metodų, kaip jas sustabdyti.

  
  

Kvalifikuota pagalba yra investicija į Tave patį. Kreipimasis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris specializuojasi nerimo srityje, leidžia Tau nebe kovoti vienam, o rasti struktūruotus, moksliškai pagrįstus būdus, kaip perprogramuoti pernelyg aktyvią nerimo sistemą.

Pasichoterapeutas padės Tau atpažinti minties klaidas, sugrąžinti pasitikėjimą savo kūnu ir nutraukti uždarą baimės bei tikrinimosi ratą. Tu nusipelnei gyventi be nuolatinės baimės šleifo.

Tavo Jolita.