Nerimo epidemija: kodėl šiandien jaučiame daugiau nerimo nei bet kada anksčiau? Nerimo priežastys.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime sąvoką „nerimo epidemija“. Atrodo, kad nerimas tapo tarsi nematomas palydovas, jis lydi mus ryte, kai atveriame naujienas telefone, ir vakare, kai bandome užmigti. Galbūt jauti nuolatinę vidinę įtampą, lyg tuoj įvyks kažkas blogo, nors išorėje viskas tarsi tvarkoje? Tu nesi vien(-a). Šiandien vis daugiau žmonių išgyvena panašius jausmus, ir tam yra priežasčių.

Mokslininkai ir psichologai pastebi, kad nerimo lygis visuomenėje kyla dėl kelių veiksnių: sparčiai besikeičiančio pasaulio, nuolatinio informacijos srauto, socialinių tinklų poveikio bei ilgalaikio neapibrėžtumo. Tokia būsena ne tik vargina, bet ir atima gyvenimo džiaugsmą. Todėl verta sustoti, įsiklausyti į save ir suprasti, kodėl šiandien jaučiame daugiau nerimo nei bet kada anksčiau?

Skaitmeninio pasaulio įtaka: kai informacijos perteklius kuria nerimą.

Gyvename laikais, kai informacija mus pasiekia greičiau, nei spėjame ją įsisavinti. Vos atsikėlę patikriname telefoną: naujienos, pranešimai, socialinių tinklų srautas. Atrodo, kad privalome būti nuolat informuoti, reaguoti į kiekvieną žinutę ir nepraleisti „svarbių“ įvykių.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad nuolatinis informacijos vartojimas aktyvina mūsų streso sistemą, smegenys neturi laiko pailsėti. Tai gali lemti nuolatinį įtampos jausmą, net jei išorinės grėsmės nėra. Socialiniai tinklai dar labiau sustiprina šį efektą, ten dažniausiai matome tik geriausias kitų gyvenimo akimirkas, o tai skatina lygintis ir kelia vidinį nepasitenkinimą.

Ši nuolatinė stimuliacija tampa tarsi nematomu fonu, kuriame nerimas klesti. Kai mūsų dėmesys blaškomas šimtais mažų pranešimų per dieną, kūnas ir protas nespėja atsipalaiduoti. Ilgainiui tai gali atrodyti kaip natūrali būsena, bet ji iš tiesų yra nuolatinės įtampos pasekmė.

Nerimas ir jo įtaka.

Lyginimosi kultūra socialiniuose tinkluose

Socialiniai tinklai skirti mus sujungti, bet neretai jie sukuria priešingą efektą, mes jaučiamės atskirti ir nepakankami. "Skrolinant" naujienų srautą, akys pagauna kitų pasiekimus, keliones, tobulus santykius ar estetiškai sutvarkytus namus. Net žinant, kad tai tik dalis realybės, viduje gali kilti klausimas: „O kodėl mano gyvenimas toks… paprastas?“

Psichologija pastebi, kad lyginimosi tendencija yra natūrali žmogaus savybė, ji padėjo evoliucijos eigoje vertinti savo vietą bendruomenėje. Tačiau socialiniai tinklai šį mechanizmą iškraipo, nes palyginimai vyksta su šimtais žmonių vienu metu, o „matomas gyvenimas“ dažniausiai būna kruopščiai atrinktas ir filtruotas.

Tokio nuolatinio lyginimosi pasekmė: žemesnė savivertė, nuolatinis jausmas, kad atsiliekame, ir dar stipresnis nerimo fonas. Kuo daugiau laiko praleidžiame tokioje aplinkoje, tuo labiau mūsų vidinė vertės sistema ima priklausyti nuo kitų pritarimo ar „patinka“ skaičiaus.

Neapibrėžtumas ir globalios krizės: nematomas spaudimas ir nerimo priežastys

Pastaraisiais metais gyvename nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis. Klimato krizės prognozės, geopolitiniai konfliktai, ekonominiai svyravimai, karas, visa tai tampa kasdienio naujienų srauto dalimi. Net jei tiesiogiai tai mūsų neliečia, kūnas ir protas reaguoja į tokias žinutes kaip į potencialią grėsmę.

Prieraišumo teorijos tyrėjai pastebi, kad žmogaus psichikai itin svarbus saugumo jausmas. Kai aplinka atrodo nestabili, natūraliai kyla nerimas, lyg būtume pasirengę bet kada gintis ar bėgti. Ilgalaikis buvimas tokioje „budrumo būsenoje“ sekina jėgas, mažina gebėjimą džiaugtis kasdieniais dalykais.

Be to, globalių įvykių fone dažnai jaučiamės bejėgiai. Negalime sustabdyti karo ar klimato kaitos vien savo pastangomis, tad nerimas kaupiasi, nes trūksta kontrolės pojūčio. Tai gali virsti vidine įtampa, apatija arba nuolatiniu nerimo fonu, kuris nepraeina net ramiais momentais.

Normali reakcija į nerimą ar nerimo sutrikimas?

Nerimas savaime nėra blogis, jis yra mums reikalingas kaip signalas, kad kažkas kelia grėsmę ar reikalauja dėmesio. Šis mechanizmas padėjo žmonijai išgyventi: jis mobilizuoja, paruošia kūną, sustiprina budrumą, leidžia greitai reaguoti. Tokį, situacijai adekvatų nerimą, galime laikyti natūralia emocine reakcija.

Tačiau problema atsiranda, kai nerimas tampa nuolatinis ir nebeatitinka realios situacijos. Kai nerimauti pradedame be aiškios priežasties arba baimės jausmas išlieka net tada, kai pavojus seniai praėjęs, tai gali būti ženklas, kad nerimo sistema veikia per jautriai. Tokiu atveju jis ima trikdyti kasdienį gyvenimą: miegą, santykius, gebėjimą susikaupti, priimti sprendimus.

J. E. Young, A. Beckas ir kiti kognityvinės terapijos autoriai pabrėžia, kad ilgalaikis nerimas dažnai susijęs su giluminiais mąstymo šablonais: pavyzdžiui, įsitikinimu, jog „pasaulis pavojingas“, arba „aš nesugebėsiu susitvarkyti“. Šių įsitikinimų nepastebime, bet jie nuolat aktyvina nerimo sistemą.

Svarbu nepamiršti – jei nerimas trukdo gyventi, tai nėra silpnumo požymis. Tai kvietimas pasirūpinti savimi ir galbūt kreiptis pagalbos.

Kaip susidraugauti su nerimu?

Nerimo visiškai „ištrinti“ iš gyvenimo neįmanoma ir net nerekomenduojama. Jis gali tapti sąjungininku, jei išmoksime jį suprasti ir atpažinti, kada jis signalizuoja apie realią grėsmę, o kada tiesiog reaguoja iš įpročio.

1. Įsiklausyk į kūną.

Pastebėk, kaip nerimas pasireiškia fiziškai, gal tai įtempti pečiai, pagreitėjęs kvėpavimas ar sunkumas krūtinėje. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti kūno įtampą – Gilaus kvėpavimo meditacija. Ji padeda nuraminti nervų sistemą ir grįžti į dabarties akimirką.

2. Apribok informacijos srautą.

Kai nerimas kaupiasi kūne, progresyvi raumenų relaksacija gali greitai sumažinti įtampą. Progresuojantis raumenų atpalaidavimo pratimas moko paeiliui įtempti ir atpalaiduoti skirtingas raumenų grupes, suteikdamas kūnui signalą, kad jis gali ilsėtis.

3. Apribok informacijos srautą.

Nustatyk laiką naujienoms ir socialiniams tinklams. Suteik smegenims galimybę pailsėti nuo nuolatinės stimuliacijos, net valanda mažiau „skaitmeninės tylos“ per dieną daro stebuklus.

4. Stebėk savo mintis.

Nerimą dažnai palaiko pasikartojančios mintys. Minčių stebėjimo meditacinis pratimas padeda jas pastebėti iš šalies, neįsitraukiant ir nesmerkiant savęs, o tai sukuria vidinės erdvės pojūtį.

5. Grįžk į dabarties akimirką.

Dėmesingumo (mindfulness) pratimai, kvėpavimo technikos ar paprastas sąmoningas buvimas gamtoje padeda nuraminti protą ir atstatyti vidinę pusiausvyrą.

6. Ieškok saugių santykių.

Prieraišumo teorijos tyrimai rodo, kad ryšys su patikimu, palaikančiu žmogumi ženkliai sumažina nerimo lygį.

7. Kreipkis pagalbos, jei reikia.

Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija ar schemų terapija, padeda keisti giliai įsišaknijusius mąstymo modelius, kurie maitina nerimą.

Nerimas tampa lengviau pakeliamas, kai nustojame su juo kovoti ir pradedame jį priimti kaip dalį savo patirties. Tokiu būdu jis iš priešo pamažu virsta gidu, padedančiu pastebėti, kur mūsų gyvenime reikia daugiau dėmesio, rūpesčio ar pokyčių.

Nerimo priežastys šiandien yra daugiasluoksnės. Jas kuria nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų lyginimosi kultūra, globalūs neramumai ir mūsų vidiniai mąstymo šablonai. Supratimas, iš kur kyla nerimas, jau yra pirmas žingsnis link ramybės, nes tik pamatę jo šaknis, galime jas pradėti gydyti.

Svarbu žinoti, kad nerimas nėra tavo priešas. Tai kūno ir proto signalas, kviečiantis sustoti, įsiklausyti ir pasirūpinti savimi. Tam gali padėti paprasti, bet veiksmingi žingsniai, tokie kaip gilus kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas ar minčių stebėjimas. Šias praktikas gali išbandyti mano parengtose meditacijose, kurios padeda sumažinti įtampą ir sugrįžti į dabarties akimirką. Čia.

Jei jautiesi, kad nerimas ima valdyti tavo kasdienybę, žinok esi ne vien(-a). Kreiptis pagalbos, tai brandos, o ne silpnumo ženklas. Kartu galime atrasti būdus, kaip tavo nerimą paversti ne slegiančiu našta, o vidiniu gidu, vedančiu į gilesnį santykį su savimi ir pasauliu.

Tavo J.

Individuali psichologo konsultacija

60

Užsakyti