Skaitmeninio pasaulio įtaka. Emocinė sveikata: ką sako mokslas?

Ar kada nors pagavai save galvojant, jog tavo išmanusis telefonas tapo ne tik įrankiu, bet ir tavo nuotaikos diktatoriumi? Šiuolaikinis pasaulis mus įtraukė į milžinišką socialinį eksperimentą, kuriame mes dalyvaujame kiekvieną dieną, dažnai net nesusimąstydami apie pasekmes. Atrodo, jog su išmaniomis technilogijomis esame labiau susieti nei bet kada anksčiau. Tačiau, mūsų liūdesiui, moksliniai tyrimai rodo tendenciją: kuo daugiau laiko praleidžiame skaitmeninėje erdvėje, tuo labiau gali nukentėti mūsų emocinė sveikata (Twenge & Campbell, 2018).

Skaitmeninis nuovargis, emocinė sveikata ir kognityviniai resursai

Mūsų smegenys nėra pritaikytos apdoroti tokio kiekio informacijos, kokį mes gauname šiandien. Kiekvieną kartą, kai mūsų dėmesį patraukia naujas pranešimas, mūsų smegenims tenka atlikti vadinamąjį kognityvinį perjungimą. Mokslas sako, jog šis procesas reikalauja milžiniškų energijos sąnaudų. Kai mes nuolat šokinėjame nuo vienos programėlės prie kitos, mūsų darbingumas krenta, o streso lygis kyla, nes smegenys paprasčiausiai nespėja „persikrauti“ (Reinecke et al., 2017).

Šis procesas tiesiogiai veikia mūsų emocinę būseną. Kai kognityviniai resursai išsenka, mes tampame lengviau pažeidžiami neigiamų emocijų, sunkiau kontroliuojame savo impulsus ir jautčiamės emociškai „išdžiūvę“. Tai nėra tiesiog nuovargis, tai mūsų nervų sistemos signalas, jog mūsų vidinė operacinė sistema yra perkrauta.

Gemini sugeneruotas vaizdas.

Dopaminas ir nuolatinio laukimo pinklės

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mums taip sunku padėti telefoną į šalį, yra dopamino grandinė. Skaitmeninės platformos yra sukurtos taip, kad nuolat stimuliuotų mūsų smegenų apdovanojimo centrus. Kiekvienas „patinka“, komentaras ar nauja žinutė sukelia trumpą dopamino pliūpsnį, kuris sukuria laikiną pasitenkinimą. Tačiau problema ta, jog šis poveikis trumpalaikis, o jam pasibaigus mes pajuntame dar didesnį poreikį vėl patikrinti ar nėrą naujų įvykių.

Mokslininkai pastebi, jog toks nuolatinis stimuliavimas gali sukelti emocinį disbalansą. Kai mes priprantame prie greitų ir lengvų „laimės dozių“ internete, realus gyvenimas gali pradėti atrodyti pilkas ar per lėtas. Tai tiesioginis kelias į apatiją ir nuolatinį nerimą, jog kažką praleidžiame (angl. Fear of Missing Out). Jei jautiesi nuolatiniame laukime, žinok, jog mūsų smegenys paprasčiausiai įstrigo dopamino rate, iš kurio išeiti galime tik tu pats (pati).

Socialinis lyginimasis ir mūsų savivertė

Mes negalime kalbėti apie skaitmeninį pasaulį nepaminėdami socialinių tinklų įtakos tam, kaip mes vertiname save. Skaitmeninėje erdvėje mes matome tik nušlifuotas, geriausias kitų žmonių gyvenimo akimirkas. Mūsų pasąmonė automatiškai pradeda lyginti mūsų kasdienybę su kitų „aukščiausiais pasiekimais“. Mokslas patvirtina, jog toks lyginimasis yra tiesiogiai susijęs su prastesne nuotaika ir mažėjančia saviverte (Twenge & Campbell, 2018).

Svarbu suprasti, jog tai, ką matome ekrane, yra tik fragmentas, dažnai toli gražu neatspindintis tikrovės. Kai mes lyginame savo „vidų“ su kažkieno „išore“, mes tikrai pralaimime dar nepradėjus kovos. Šis jausmas ir emocinis svoris, kurį nešamės su savimi kaskart naršydami socialiniuose tinkluose, kaupiasi ir virsta lėtiniu nepasitenkinimu savo gyvenimu.

www.jolitasorokinaite.lt

29 dienų Mindfulness programa suaugusiems | jolitasorokinaite.lt

29 dienų Mindfulness programa Ar jaučiate, kad kasdienybėje dažnai gyvenate „automatiškai“ – skubėdami, pervargę, nuolat galvodami apie praeitį ar

Kaip išsaugoti save skaitmeninėje audroje?

Mokslas ne tik diagnozuoja problemas, bet ir siūlo sprendimus. Norint išsaugoti emocinę sveikatą, mums nereikia išsikraustyti į negyvenamą salą. Svarbiausia yra mūsų sąmoningas santykis su technologijomis.

Galimi gana greiti ir efektyvųs būdai:

1. Nustatyk laiką, kada tavo įrenginiai „eina miegoti“. Bent valanda prieš naktinį miegą be jokių ekranų, leidžia melatonino lygiui normalizuotis, o tai reiškia kokybiškesnį miegą ir geresnę emocinę būseną kitą dieną.

2. Prieš atidarydamas (-a) programėlę, paklausk savęs: „Kodėl aš tai darau? Ar man dabar nuobodu, ar aš ieškau konkrečios informacijos?“ Jei tu valdai savo dėmesį, tu valdai ir savo emocijas.

3. Skirk laiko gyvam bendravimui, kurio metu telefonas lieka rankinėje ar kitoje patalpoje. Tikras, akis į akį vykstantis bendravimas ir besimezgantis ryšys, užpildo mūsų emocines atsargas taip, kaip to niekada nepadarys jokia programėlė.

Tu esi savo gyvenimo šeimininkas (-ė), o skaitmeninis pasaulis yra tik įrankis mūsų rankose. Naudok jį taip, kad jis tau padėtų augti, o ne tave sekintų. Šiame sąmoningumo kelyje tau gali padėti 29 dienų Mindfulness programa suaugusiems.

Raktažodžiai: emocinė sveikata, skaitmeninis stresas, dopaminas, savivertė, Jolita Sorokinaitė, skaitmeninė higiena, psichologinė pusiausvyra.

Šaltiniai

• Reinecke, L., et al. (2017). Digital Stress over the Life Span: The Role of Socio-Demographic Differences in the Perceived Stress from Information and Communication Technologies. Journal of Media Psychology, 29(1), 1–12.

• Twenge, J. M., & Campbell, W. K. (2018). Associations between screen time and lower psychological well-being among children and adolescents: Evidence from a population-based study. Preventive Medicine Reports, 12, 271–283.