Dirbtinis intelektas emocinei pagalbai: laikinė paguoda ar tikra psichoterapijos parama?

Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas (DI) sparčiai įsiliejo į mūsų kasdienį gyvenimą. Jis padeda automatizuoti darbus, siūlo asmenines rekomendacijas ir netgi dalyvauja kūrybiniuose procesuose. Tačiau vis dažniau dirbtinis intelektas skverbiasi srityse, kuriose anksčiau dominavo tik žmogus, kaip pavyzdžiui emocinės ir psichologinės pagalbos srityje. Galbūt jau esi bandęs (džiusi) pasikalbėti su DI (AI) įrankiu sunkesniu momentu. Bet ar tai tik laikina paguoda, ar gali tapti realia pagalba šalia psichoterapijos?

Skaitmeninis tiltas į vidinę ramybę

Dirbtnis intelektas nėra skirtas pakeisti ryšį tarp tavęs ir psichoterapeuto. Priešingai, tai yra tiltas, padedantis tau išlaikyti emocinį stabilumą tarp sesijų. Tyrimai rodo, kad DI įrankiai, pavyzdžiui, pokalbių robotai, pagrįsti kognityvine elgesio terapija, gali reikšmingai sumažinti depresijos ir nerimo simptomus (Fitzpatrick et al., 2017). Tai galitapti tarsi išmanioji pirmosios pagalbos vaistinėlė, kurią visada turi savo kišenėje.

Kai jautiesi pasimetęs (-usi) savo emocijų sūkuryje, DI gali padėti tau jas įvardyti. Algoritmai geba atpažinti kalbos dėsningumus, nurodančius didėjantį stresą ar kylančią paniką, dar prieš tau pačiam (-iai) tai suvokiant. Tai leidžia taikyti prevencines priemones, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus ar dėmesingo įsisąmoninimo technikas, kurios yra moksliškai pagrįstos kaip efektyvios priemonės streso valdymui (Inkster et al., 2018).

Kaip dirbtinis intelektas gali padėti tavo emocinei ir psichologinei būsenai?

Padeda įvardyti jausmus

Kartais sunkiausia yra ne jausti, o suprasti, ką iš tiesų jauti. DI gali užduoti klausimus, kurie padeda sustoti ir įsiklausyti į save. Pavyzdžiui, jei parašai: „Jaučiu nerimą, bet nesuprantu kodėl“, DI gali padėti išskaidyti situaciją ir atskleisti galimus nerimo šaltinius.

Šis procesas primena psichoterapijoje naudojamą refleksiją, kai žmogus mokosi geriau pažinti savo emocijas ir reakcijas.

Suteikia saugią erdvę išsikalbėti

Ne visada lengva iš karto atsiverti kitam žmogui. Dirbtinis intelektas gali tapti pirmu žingsniu, nes su juo gali kalbėti be baimės būti įvertintam. Tai ypač svarbu, jei jauti gėdą, kaltę ar sumišimą. Tyrimai rodo, kad anonimiškumas gali padidinti atvirumą emocinėse temose (Lucas ir kt., 2014). DI suteikia galimybę išreikšti jausmus be socialinio spaudimo.

Padeda tarp psichoterapijos sesijų

Psichoterapija dažnai vyksta kartą per savaitę ar rečiau, tačiau emocijos kyla kasdien. Dirbtinis intelektas gali tapti „tiltu“ tarp sesijų:

• priminti apie terapijos metu gautas įžvalgas,

• padėti susisteminti mintis,

• pasiūlyti savirefleksijos klausimus prieš kitą susitikimą.

  
  

Tai leidžia išlaikyti emocinį ryšį su savo vidiniu pasauliu ir geriau pasiruošti pokalbiui su terapeutu.

Dirbtinis intelektas kaip papildoma psichologinė pagalba.

Kokios yra dirbtinio intelekto ribos kalbant apie psichologinę pagalbą?

Svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas (AI) nėra psichoterapeutas. Jis negali pakeisti profesionalios pagalbos, ypač kai kalbama apie sudėtingas psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija, potrauminis stresas ar savižudybės rizika.

Dirbtinis intelektas remiasi duomenimis ir algoritmais, todėl gali nesuprasti konteksto, subtilybių ar individualių žmogaus patirčių. Be to, dirbtinis intelektas neturi empatijos, kuri yra svarbi kaip reikalinga tikroji psichologinė pagalba.

Todėl dirbtinis intelektas turėtų būti laikomas tik papildomu įrankiu, o ne pagrindine pagalbos forma.

Kaip saugiai naudoti DI psichologinei pagalbai?

• Naudok DI kaip papildomą priemonę, o ne vienintelį pagalbos šaltinį.

• Jei patiri stiprių emocinių sunkumų, kreipkis į specialistą. DI negali diagnozuoti ar gydyti.

• Pasirink patikimus DI įrankius, kurie gerbia tavo privatumą ir duomenų saugumą.

• Naudok DI, kai reikia greitos pagalbos ar norint išsiaiškinti jausmus. Tai gali padėti geriau pasiruošti pokalbiui su psichoterapeutu.

  
  

DI ateitis psichologinės pagalbos srityje

Technologijos sparčiai tobulėja, todėl dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip chatGPT, Gemini, taps vis išmanesni ir jautresni žmogaus emocijoms. Ateityje tikrai galime tikėtis, kad dirbtinis intelektas taps dar naudingesniu pagalbininku psichoterapijoje, padėsiančiu geriau suprasti save ir palaikyti emocinę pusiausvyrą.

Tačiau išliks ir žmogaus ir specialisto ryšys, nes tik jis gali suteikti tikrą empatiją ir profesionalią pagalbą.

Psichologė, Jolita Sorokinaitė

Raktiniai žodžiai: dirbtinis intelektas emocinė pagalba, DI psichologija, dirbtinis intelektas terapijoje, emocinė sveikata DI, psichoterapija ir technologijos, savipagalba su DI

Šaltiniai:

Fitzpatrick, K. K., Darcy, A., & Vierhile, M. (2017). Delivering Cognitive Behavior Therapy to Young Adults With Symptoms of Depression and Anxiety Using a Fully Automated Conversational Agent (Woebot): A Randomized Controlled Trial. JMIR Mental Health, 4(2), e19.

Inkster, B., Sarda, S., & Subramanian, V. (2018). An Empathy-Driven, Conversational Artificial Intelligence Agent (Wysa) for Digital Mental Well-Being: Real-World Clinical Evaluation. JMIR mHealth and uHealth, 6(11), e12106.

Lucas, G. M., Gratch, J., King, A., & Morency, L. P. (2014). It's only a computer: Virtual humans increase willingness to disclose. Computers in Human Behavior, 37, 94–100.