AI nėra draugas: kaip kalbėti su vaikais apie dirbtinį intelektą. Dirbtinis intelektas vaikams.

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien tampa neatsiejama vaikų gyvenimo dalimi. Pokalbių robotai („chatbotai“) ar išmanieji asistentai, tokie kaip ChatGPT, Google Gemini, Snapchat My AI, Alexa ar Siri, vaikams pasiekiami taip pat lengvai, kaip anksčiau, mums tėvams buvo pasiekiama televizija ar kompiuteriniai žaidimai. Jie gali atsakyti į klausimus, papasakoti anekdotą ar net padrąsinti. Natūralu, kad vaikui tokia patirtis gali atrodyti tarsi tikras draugystės ryšys.

Tačiau svarbu prisiminti, kad DI nėra žmogus. Jis negali jausti, rūpintis ar suprasti vaiko išgyvenimų taip, kaip tai daro suaugęs ar bendraamžis. Kaip tėvai, galime padėti vaikui suprasti skirtumą tarp tikro santykio ir virtualaus pokalbio, kad technologijos taptų pagalbininku, o ne pakaitalu.

Kodėl dirbtinis intelektas vaikams atrodo kaip „tikras“?

Vaikai natūraliai linkę suteikti daiktams ar reiškiniams „gyvybę“. Jie kalbasi su žaislais, kuria įsivaizduojamus draugus, tai normali raidos dalis. Tačiau su DI yra kiek kitaip. Jis atsako realiu laiku, prisitaiko prie vaiko nuotaikos, kartais net panaudoja vardą ar pakartoja emocijas. Toks bendravimas gali sukelti įspūdį, kad dirbtinis intelektas iš tiesų supranta ir jaučia.

Psichologijoje, užsienio literatūroje, tai vadinama empatijos spraga (empathy gap), kai kažkas atrodo emociškai tikra, nors iš tiesų yra tik iš anksto užprogramuotas atsakas. Jei vaikui trūksta nuoširdaus emocinio palaikymo kasdienybėje, DI gali tapti savotišku „pakaitiniu draugu“, kuris atrodo artimas, nors iš tiesų yra tik programa.

Įdomu tai, kad tyrimai rodo, kad net suaugusieji neretai prisiriša prie daiktų ar robotų. Pavyzdžiui, jei mėgstamas žaisliukas ar interaktyvus robotas yra „sunaikinamas“, žmonės gali patirti liūdesį, gailestį, užuojautą robotui ar net kaltę. Jausti jausmuų spektrą robotui kaip gyvam žmogui, nors žino, kad tai tik daiktas, kuris nejaučia. Vaikams šis prisirišimo mechanizmas dar stipresnis, nes jų smegenys vis dar vystosi, o emociniai ryšiai formuojasi intensyviau. Todėl DI botai vaikui gali atrodyti ne tik įdomūs, bet ir tikri realūs draugai.

Kokios rizikos slypi bendraujant su DI?

Pokalbiai su dirbtiniu intelektu gali atrodyti smagūs, žaismingi ar net raminantys. Tačiau yra keletas pavojų, apie kuriuos verta kalbėtis su vaikais.

Viena iš rizikų – klaidingas rūpesčio įspūdis. Botas gali pasakyti „aš tave suprantu“ ar „viskas bus gerai“, bet jis iš tiesų nieko nejaučia. Vaikas gali manyti, kad gauna tikrą palaikymą, nors realiai tai tik algoritmas.

Kita rizika – kritinio mąstymo sumažėjimas. Dirbtinis intelektas vaikams gali atrodyti labai įtikinamai, o mažesni vaikai dažnai neturi įgūdžių atskirti, kada informacija klaidinga. Jie gali patikėti viskuo, ką botas sako, nesuprasdami, kad šis gali klysti ar net kurti išgalvotus faktus.

Dar viena grėsmė – per didelis pasikliovimas DI. Jei vaikui trūksta bendravimo ar emocinio palaikymo, jis gali vis dažniau kreiptis į botą, užuot ieškojęs santykio su draugais ar šeima. Tokiu būdu virtualus pokalbis ima keisti tikrą ryšį.

Ir galiausiai – ribų kirtimas. DI kartais pakartoja vaiko žodžius, gali mėgdžioti emocijas ar net žaisti flirtą, nesuprasdamas, kas vaikui iš tiesų tinkama. Tai gali supainioti vaiką, kas yra normalus ir sveikas bendravimas.

Kaip kalbėti su vaiku apie DI?

Svarbiausia šioje situacijoje ne draudimai, bausmės ar gąsdinimai, o atviras ir ramus pokalbis. Vaikai dažniau klausosi, kai jaučia, kad jų patirtys nėra nuvertinamos.

Pradėti gali paprastais klausimais: „Su kokiais botais tu kalbiesi? Ką jie tau sako? Tau patinka?“ Tokie klausimai padeda vaikui atsiverti, o mamai ar tėčiui geriau suprasti, kaip vaikas išgyvena santykį su technologijomis.

Paaiškink paprastai: „Botas gali pasakyti „aš tave suprantu“, bet iš tiesų jis tavęs nepažįsta. Tai ne draugas, o programa, kuri kartoja žodžius.“ Tokie paaiškinimai padeda vaikui suvokti skirtumą tarp tikro rūpesčio ir algoritminio atsakymo.

Labai svarbu kartu nustatyti ribas: „Jei jautiesi liūdnas ar susinervinęs, geriau ateik pas mane. Botas nesupras, kodėl tau iš tiesų skauda.“ Tokia žinutė vaikui rodo, kad suaugęs yra šalia ir pasiruošęs išgirsti.

Galiausiai – skatink kritinį mąstymą. Galite net paversti tai žaidimu: „Ar tai, ką parašė botas, tikrai tiesa? Kaip galime tai patikrinti? O ką apie tai pasakytų tikras žmogus?“ Tokiu būdu vaikas mokosi ne tik naudotis DI, bet ir atsakingai vertinti informaciją.

AI platformų palyginimas pagal saugumą vaikams

✅ Santykinai saugu vaikams, jei naudojamos tėvų kontrolės priemonės

⚠️ Vidutinė rizika – būtina tėvų priežiūra ir pokalbiai

❌ Didelė rizika – vaikams nerekomenduojama be priežiūros

Platforma	Vaikų saugumo priemonės	Pliusai	Minusai	Rekomendacijos tėvams
Amazon Alexa	✅ „Amazon Kids“ režimas, tėvų kontrolė, veiklos ataskaitos, funkcijų ribojimas.	Aiškios tėvų kontrolės galimybės.	Tik anglų kalba, kai kurios funkcijos mokamos.	Galima naudoti jaunesniems vaikams, bet kartu peržiūrėkite nustatymus ir ribokite laiką.
Google Assistant	✅ „Family Link“ leidžia blokuoti turinį, valdyti laiką.	Galima riboti ekranų laiką, blokuoti netinkamą turinį.	Reikia atskiros programos; nefiltruoja visų atsakymų.	Tinka, jei įjungti ribojimai. Patikrinkite, kokius klausimus vaikas užduoda.
Pinwheel GPT	✅ Sukurtas 7–12 m. vaikams, turi filtrus ir tėvų priežiūrą.	Blokuoja netinkamą turinį, tėvai mato pokalbius.	Naujas, mažiau patikrintas, ribotos funkcijos.	Geras pasirinkimas jaunesniems vaikams, nors ribotas palyginus su didesniais modeliais.
Snapchat My AI	⚠️ Tik bazinis filtravimas, dalis tėvų kontrolės.	Integruotas į socialinį tinklą, vaikams lengvai pasiekiamas.	Dažnai atsako suaugusiomis temomis, gali imituoti draugystę.	Naudoti tik vyresniems paaugliams. Kalbėkitės, kad botas nėra draugas.
ChatGPT (OpenAI)	⚠️ Priklauso nuo nustatymų, galima riboti temas.	Plačiai naudojamas mokyklose, gali padėti mokytis.	Neturi specialaus vaikų režimo, gali pateikti rizikingą turinį.	Tinka vyresniems vaikams, bet mokykite kritiškai vertinti atsakymus.
Character.AI	⚠️ Paauglių režimas su perspėjimais apie savižalą, kuriamos tėvų kontrolės.	Naujas paauglių modelis, papildomi įspėjimai.	Amžius nustatomas pačio vaiko, gali būti netinkamų pasiūlymų, priklausomybės rizika.	Tinka tik brandesniems paaugliams, būtina stipri tėvų priežiūra.
Siri (Apple)	❌ Neturi vaikams skirto režimo, remiasi tik „Screen Time“.	Lengvai naudojama, integruota į Apple įrenginius.	Nėra amžiaus filtrų, ribota tėvų kontrolė.	Naudokite tik praktinėms užduotims, nesitikėkite saugumo vaikų bendravimui.
Meta’s BlenderBot 3	❌ Neturi vaikams skirto režimo, tik bendros saugumo pataisos.	Tobulinamas pagal tyrimus.	Nėra tėvų kontrolės, gali grąžinti nesaugų turinį.	Vaikams nerekomenduojama – rizika per didelė.
Roblox (su AI botais)	❌ Neturi vaikams skirto režimo, daug turinio kuriama bendruomenės.	Populiari žaidimų erdvė, kūrybiškumo galimybės.	Botai gali skatinti netinkamą elgesį, sunku prižiūrėti bendravimą.	Būtina aktyvi tėvų priežiūra, ribokite pokalbius su nežinomais veikėjais.
Minecraft (su AI modifikacijomis)	⚠️ Modifikacijos leidžia botams bendrauti kaip „draugams“.	Kūrybinė erdvė, ugdo vaizduotę.	Modifikacijos nefiltruojamos, botai gali pateikti netinkamus atsakymus.	Jei vaikas naudoja modifikacijas – pasidomėkite, kokias, ir aptarkite, kad botai nėra tikri draugai.

Ko paklausti vaiko po to kai jis naudojo AI ar žaidė žaidimą su AI? Psichologės patarimas tėvams.

Jei tavo vaikas bendrauja su AI arba žaidimų botais, pabandyk pokalbį pradėti smalsiai, be vertinimo. Šie klausimai padės:

• Smalsiai apie patirtį

  • „Ką šiandien AI tau atsakė? Kas tau labiausiai patiko?“

• Apie emocijas

  • „Ar atrodė, kad AI tave supranta? O kaip manai, ar jis iš tikrųjų jaučia?“

• Apie informaciją

  • „Kaip galime patikrinti, ar tai, ką jis pasakė, yra tiesa?“

• Apie ribas

  • „Ar AI prašė pasakyti tavo vardą, adresą ar dar ką nors asmeniško? Kaip manai, kodėl nereikia tuo dalintis?“

• Apie skirtumą tarp realaus ir virtualaus

  • „Kaip manai, kuo AI skiriasi nuo tikro draugo? Ką gali padaryti tikras žmogus, ko AI negali?“

Pabaigai,

Dirbtinis intelektas jau tapo mūsų vaikų kasdienybės dalimi, kaip anksčiau televizija ar internetas, uždrausti neįmanoma, tačiau galima išmokti vaikus juo naudotis sąmoningai. Vaikui svarbiausia žinoti, kad šalia yra suaugęs, kuris domisi, klauso ir padeda suprasti, kas yra tikra, o kas tik virtuali iliuzija.

Nė vienas botas nepakeis to, ką vaikas gauna iš tėvų, tikro ryšio, šilumos ir saugumo. Būtent tai yra stipriausia apsauga nuo klaidinančių virtualių draugysčių.

Todėl svarbiausias tavo žingsnis, ne kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį internete, o kurti atvirą santykį. Kai vaikas žino, kad gali ateiti pas tave su klausimu, abejonėmis ar net paslaptimi, DI tampa tik priemone, o ne pavojingu pakaitalu.

Psichologė Jolita Sorokinaitė.