Bausmės vaikams: ar telefono atėmimas padeda auklėjant?

Bausmės vaikams – tema, su kuria susiduria beveik kiekvieni tėvai. Dažnai pirmoji reakcija į netinkamą elgesį būna atimti telefoną ar kitą technologiją, nes tai atrodo greita ir veiksminga priemonė. Tačiau ar tokios vaikų bausmės iš tiesų moko atsakomybės, ar tik sukelia pyktį ir atstumia?

Tačiau psichologai perspėja, kad toks būdas dažnai yra neveiksmingas ir net gali būti žalingas. Drausmė turėtų ne tik apriboti, bet ir padėti vaikui suprasti savo elgesio pasekmes. Todėl svarbu rinktis tokias priemones, kurios stiprina tėvų ir vaikų ryšį, ugdo atsakomybę bei moko tinkamų sprendimų ateityje.

Bausmės vaikams ir pasekmės turi būti logiškos

Kalbant apie bausmes vaikams, svarbiausia, kad jos būtų logiškos ir suprantamos. Vaikas mokosi daug greičiau, kai pasekmės tiesiogiai susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei neatliko namų darbų, nes žaidė su telefonu, veiksmingiau būtų neleisti jungtis prie kompiuterio ar eiti žaisti su draugais, kol užduotys neatliktos. Tokia pasekmė aiškiai parodo ryšį tarp veiksmo ir atsakomybės.

Tuo tarpu telefono atėmimas už visiškai nesusijusį nusižengimą dažnai kelia pasipiktinimą. Vaikas gali nesuprasti, kodėl praranda technologijas dėl, tarkime, nesutvarkyto kambario. Tokios vaikų bausmės tampa labiau emocinė reakcija, nei ugdymo priemonė.

Geroji praktika: telefoną verta riboti tik tada, kai problema tiesiogiai susijusi su jo naudojimu – pavyzdžiui, kai vaikas pernelyg įsitraukia į žaidimus ir dėl to nepailsi ar neskiria laiko mokslams. Tokiu atveju ribojimas tampa neatsiejama mokymosi proceso dalimi.

Atsakomybės, o ne privilegijų atėmimas

Kalbant apie bausmes vaikams, verta pagalvoti, ar tikrai visada naudinga kažką atimti. Kartais daug veiksmingiau yra ne atimti privilegiją, o paskirti papildomą atsakomybę.

Pavyzdžiui, jei vaikas atsisako susitvarkyti savo kambarį, logiška pasekmė būtų paprašyti kitą dieną padėti tvarkyti bendrą namų erdvę, pavyzdžiui, svetainę ar virtuvę. Jei ginčijasi su broliu ar sese, galima paskirti „gerumo užduotį“: kartu pažaisti žaidimą, paskaityti pasaką ar pagaminti sumuštinį. Tokios vaikų bausmės padeda suvokti, kad kiekvienas poelgis turi pasekmes, bet tuo pačiu stiprina santykius ir moko empatijos.

Svarbiausia, kad tokia bausmė neatrodytų kaip kerštas, o būtų prasmingas būdas išmokti atsakomybės. Tokiu būdu vaikas pamažu supranta, kad ne tik jis gauna naudą iš šeimos, bet ir pats gali būti svarbi jos dalis.

Leisk vaikui dalyvauti renkantis pasekmes

Ne visos bausmės vaikams turi būti primetamos iš viršaus. Kartais daug veiksmingiau yra įtraukti patį vaiką į sprendimo procesą. Kai jis turi galimybę pasvarstyti, kokios pasekmės būtų teisingos už tam tikrą elgesį, ugdomas atsakomybės jausmas ir gebėjimas priimti sprendimus.

Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta sutvarkyti žaislus, galima jo paklausti: „Kaip manai, kokia galėtų būti teisinga pasekmė?“ Jis gali pasiūlyti padėti tėvams tvarkytis arba atlikti papildomą užduotį, kurios paprastai nedaro. Kai vaikas pats dalyvauja sprendžiant, jis ne tik labiau priima pasekmes, bet ir jaučiasi gerbiamas.

Tokios vaikų bausmės ugdo savarankiškumą. Vaikas pradeda matyti, kad net ir suklydus galima ištaisyti situaciją, o tėvai nėra vien tik baudėjai, bet ir partneriai, padedantys mokytis iš patirties.

Nepamiršk pagirti už gerą elgesį

Dažnai, kalbėdami apie bausmes vaikams, tėvai sutelkia dėmesį tik į tai, ką vaikas padarė negerai. Tačiau ne mažiau svarbu pastebėti ir įvertinti gerus jo poelgius. Pozityvus pastiprinimas veikia daug stipriau nei nuolatinės vaikų bausmės.

Jei vaikas pats prisimena susidėti kuprinę rytdienai ar savarankiškai susitvarko kambarį, verta tai iškart pastebėti. Net paprastas sakinys „Man labai patiko, kad pats (-i) susitvarkei žaislus!“ suteikia vaikui pasididžiavimo ir skatina tokį elgesį kartoti.

Kai vaikas gauna ne tik kritiką, bet ir pagyrimą, jis jaučiasi saugus, labiau motyvuotas ir mažiau bijo suklysti. Tokiu būdu drausmė tampa ne vien taisyklių laikymusi, bet ir ryšio stiprinimu tarp tėvų ir vaiko.

Leisk natūralioms pasekmėms įvykti

Ne visada reikia taikyti papildomas bausmes vaikams, kartais geriausia pamoka yra pati gyvenimo situacija. Natūralios pasekmės dažnai moko daug stipriau nei bet kokios dirbtinai pritaikytos vaikų bausmės.

Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršo pasiimti sąsiuvinį į mokyklą, jis patirs, kad mokytoja gali parašyti pastabą arba teks atsakinėti nepasiruošus. Jei sulaužo savo mėgstamą žaislą, jis paprasčiausiai kurį laiką jo nebeturės. Tokios patirtys skatina atsakomybės jausmą, vaikas supranta, kad jo pasirinkimai turi pasekmes.

Tėvų užduotis tokiose situacijose nėra gelbėti vaiką nuo kiekvieno nepatogumo, bet padėti jam išgyventi patirtį ir paaiškinti, kaip ateityje galima elgtis kitaip. Tokiu būdu ugdomas ne tik atsakingumas, bet ir gebėjimas spręsti problemas.

Pagalba tėvams auginant vaikus

60

Užsakyti

Pabaiga: kaip rinktis bausmes vaikams?

Kalbant apie bausmes vaikams, svarbiausia prisiminti, kad jų tikslas nėra nubausti dėl klaidos, o padėti vaikui suprasti savo veiksmų pasekmes. Telefonas ar kitos technologijos neturėtų tapti universalia drausminimo priemone, nes dažnai tai tik sukelia pyktį ir atitolina, užuot skatinus atsakomybę.

Veiksmingiausios vaikų bausmės yra tos, kurios yra logiškos, susijusios su netinkamu elgesiu, ir kartu ugdo įgūdžius, reikalingus ateityje. Kai vaikas mato, kad taisyklės yra nuoseklios, o tėvai nori ne tik kontroliuoti, bet ir padėti, jis jaučiasi saugus ir mokosi iš patirties.

Kiekviena šeima atranda savo būdus, tačiau verta sustoti ir pagalvoti: ar mano taikomos bausmės vaikams padeda ugdyti atsakomybę, ar tik numalšina mano nusivylimą? Jei kyla abejonių, gal būt verta pasikalbėti su kitais tėvais socialinėse grupėse ar kreiptis į psichologą, kartais net paprastas patarimas iš šalies padeda pamatyti naują kelią.

Tavo J.

Raktažodžiai: drausmė vaikams, pozityvus auklėjimas, vaikų auklėjimo metodai, atsakomybės ugdymas, pasekmės vaikams, tėvystės patarimai, kaip drausminti vaiką, vaiko elgesio pasekmės, telefonas kaip bausmė, pozityvus pastiprinimas vaikams