Kodėl sunkioms dienoms reikia ne „pataisymo“. Leidimas sau būti
- Jolita Sorokinaite
- prieš 3 dienas
- 3 min. skaitymo
Būna dienų, kai rytas prasideda ne nuo energijos pliupsnio, o nuo sunkaus, pilko debesies viduje. Atrodo, kad viskas lyg ir gerai, tačiau širdyje tūno keistas sunkumas, kurio nepaaiškinsi nei nuovargiu, nei konkrečiomis problemomis. Pirmas impulsas, kurį pajauti, tikriausiai yra noras kuo greičiau tai pakeisti. Tu pradedi save spausti, ieškai pozityvių minčių, bandai save „sutaisyti“ arba tiesiog ignoruoti tą jausmą tikėdamasis, kad jis išgaruos savaime.
Tačiau emocinė sveikata nėra kažkoks sugedęs prietaisas, kurį reikia skubiai suremontuoti. Kartais pati didžiausia pagalba sau yra ne aktyvus veiksmas, o sąmoningas sustojimas ir leidimas sau tiesiog pabūti tame sunkume.

Emocinis priėmimas kaip psichologinio atsparumo pagrindas
Viešojoje erdvėje esame įpratę matyti šlovinamą produktyvumą ir nuolatinę gerą nuotaiką. Jei jautiesi prastai, vadinasi, kažkas negerai. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai. Gebėjimas priimti neigiamas emocijas jų neneigiant arba neteisiant savęs yra vienas svarbiausių psichologinio atsparumo komponentų (Ford et al., 2018).
Kai tu bandai nuslopinti liūdesį ar nerimą, jie niekur nedingsta. Jie tiesiog pasislepia giliau ir vėliau iškyla dar stipresne jėga. Tai vadinama emociniu slopinimu, kuris ilgainiui gali sukelti dar didesnį stresą tavo kūnui ir protui. Priešingai, priėmimas veikia kaip vožtuvas, kuris leidžia emocinei įtampai nuslūgti. Kai tu pasakai sau: „Šiandien man sunku, ir tai yra normalu“, tavo smegenys nustoja siųsti pavojaus signalus, nes tu nebekovoji su savimi.
Sunkumas kaip vidinė transformacija
Lietuvių liaudies išmintis sako, kad po gilios tamsos visada ateina prašvitimas. Bet tam, kad prašvistų, tu turi išbūti toje tamsoje. Metaforiškai kalbant, sunki diena yra tarsi lietus gamtai. Niekas nemėgsta permirkti, tačiau be lietaus niekas neauga. Tavo vidinis sunkumas dažnai yra ženklas, kad siela prašo poilsio, refleksijos arba tiesiog laiko perdirbti sukauptus įspūdžius.
Jei tu nuolat bėgsi nuo savo jausmų, prarasi galimybę pažinti save giliau. Kiekviena sunki akimirka turi savo žinutę. Galbūt tu per daug iš savęs reikalauji? Galbūt tavo ribos buvo peržengtos? O gal tau tiesiog reikia tylos, kurioje išgirstum savo tikruosius poreikius. Leisdamas (-a) sau pabūti tame sunkume, tu suteiki sau erdvės augti.
Praktiniai žingsniai: kaip nieko nedaryti teisingai. Leidimas sau būti
Kaip praktiškai atrodo tas „leidimas sau pabūti“? Tai nėra pasidavimas depresyvioms mintims ar savigaila. Tai aktyvus stebėjimas.
Pirmiausia, įvardink savo būseną. Pasakyk garsiai arba užsirašyk: „Šiandien aš jaučiu sunkumą krūtinėje“. Įvardijimas padeda lyg atsiriboti nuo emocijos (Kross et al., 2014). Tu nesi tas sunkumas, tu esi tas (ta), kuris (kuri) jį jaučia.
Antra, nustok save teisti. Atsisakyk minčių, tokių kaip: „neturėčiau taip jaustis“ arba „kitiems yra blogiau“. Tavo jausmai yra tavo tiesa tą akimirką, ir jie yra teisėti. Savęs užuojauta šioje stadijoje yra kritiškai svarbi. Elkis su savimi taip, kaip elgtumeisi su geriausiu draugu, kuriam skauda. Tu juk nesakytum jam: „Nustok verkšlenti, eik dirbti“. Tu tiesiog pabūtum šalia.
Trečia, sumažink lūkesčius dienai. Jei viduje sunku, tai yra signalas, kad tavo vidiniai resursai senka. Jei įmanoma, atidėk nebūtinus darbus. Leisk sau vakarą praleisti ramybėje, be papildomo informacinio triukšmo. Kartais tiesiog išbūti dieną iki galo jau yra didelis pasiekimas.
Savijauta ir priėmimas: paradoksalus pokytis
Yra toks paradoksas: kai tu nustoji priešintis tam, kaip jautiesi, jausmas pradeda keistis savaime. Tai nėra magija, tai psichologija. Kovodamas (-a) su emocija, tu ją maitini savo energija. Kai priimi, emocija praranda savo galią tave kontroliuoti.
Atmink, kad vidinė saulė niekur nedingo, ją tiesiog uždengė debesys. Ir tau nebūtina pūsti tų debesų lauk, nes tai tik dar labiau tave nuvargins. Tiesiog žinok, kad jie praplauks. O kol jie čia, tiesiog būk. To pakanka. Tu esi pakankamas (-a) net ir tada, kai tavo viduje nėra "šventės".
Raktažodžiai: savijauta, priėmimas, emocinė sveikata, psichologinis atsparumas, saviugda, emocinis intelektas, psichologija, savęs užuojauta, leidimas sau būti
Šaltiniai:
Ford, B. Q., Lam, P., John, O. P., & Mauss, I. B. (2018). The psychological health benefits of accepting negative emotions and thoughts: Laboratory, diary, and longitudinal evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 115(6), 1075–1092.
Kross, E., Bruehlman-Senecal, E., Park, J., Burson, A., Dougherty, A., Shablack, H., Bremner, R., Moser, J., & Ayduk, O. (2014). Self-talk as a regulatory mechanism: How you do it matters. Journal of Personality and Social Psychology, 106(2), 304–324.
Neff, K. D. (2011). Self-compassion, self-esteem, and well-being. Social and Personality Psychology Compass, 5(1), 1–12.



Komentarai