Emocinis išsekimas ir jautrūs žmonės: kodėl jie pavargsta greičiau?

Ar tau pažįstamas jausmas, kai net po ramesnės dienos jautiesi visiškai išsekęs (-usi), lyg būtum išgyvenęs (-usi) didžiulį maratoną? Emocinis išsekimas dažnai aplanko žmones, kurie iš prigimties yra jautresni aplinkai, garsams, emocijoms ir kitų nuotaikoms. Tokie žmonės psichologijoje vadinami aukšto jautrumo asmenimis (highly sensitive persons, HSP). Jie pasaulį išgyvena giliau ir intensyviau, todėl jų nervų sistema greičiau pasiekia „perkrovos“ ribą.

Jautriam žmogui, emocinis išsekimas gali būti reakcija į per didelį stimulų ir patyrimų kiekį, kurių jis negali tiesiog „išjungti“. Kai aplinka per daug triukšminga, santykiai įtempti, o lūkesčiai pernelyg aukšti, net ir kasdieniai dalykai gali pasidaryti pernelyg sunkūs. Šiame straipsnyje kviečiu pažvelgti į tai, kodėl jautrūs žmonės dažniau pavargsta emociškai ir ką galima daryti, kad šis jautrumas nevirstų našta, o taptų stiprybe.

Kas yra jautrus žmogus?

Psichologė Elaine Aron prieš kelis dešimtmečius pradėjo tyrinėti žmones, kurie aplinką išgyvena giliau nei dauguma. Ji šią savybę pavadino „aukštu jautrumu“ (high sensitivity), o tokius asmenis aukšto jautrumo asmenimis (highly sensitive persons). Skaičiuojama, kad jautrių žmonių paplitimas yra turi apie 15–20 % žmonių, tad tai nėra retas reiškinys, tačiau dažnai, dar net iki šiol lieka nesuprastas.

Jautrūs žmonės pasižymi tuo, kad jų nervų sistema intensyviau reaguoja į išorinius ir vidinius stimulus. Tai reiškia, kad jie greičiau pastebi subtilius pokyčius aplinkoje, stipriau jaučia kitų emocijas, dažniau susimąsto apie prasmę ar santykių gilumą. Tokie žmonės dažnai yra empatiški, kūrybiški, gebantys įžvelgti detales, kurių kiti nepastebi.

Vis dėlto šalia šių privalumų slypi ir didesnė rizika patirti emocinį išsekimą. Nuolatinė išorinė stimuliacija, triukšmas ar emociniai konfliktai gali tapti našta, nes jautrus žmogus negali lengvai „atsiriboti“ taip, kaip tai padaro kiti. Todėl dažnai ir atrodo, kad jų jėgos senka kur kas greičiau, net jei iš šalies jų patiriama situacija atrodo visai paprasta.

Kodėl jautrūs žmonės patiria emocinį išsekimą dažniau?

Taigi, kodėl jautrūs žmonės patiria emocinį išsekimą dažniau? Jautrumas savaime nėra problema, tai tiesiog nervų sistemos ypatumas, kuris leidžia žmogui giliau išgyventi patirtis ir pastebėti daugiau niuansų. Tačiau būtent dėl šio intensyvumo jautrūs žmonės dažniau atsiduria emocinio išsekimo būsenoje.

Viena iš priežasčių – nuolatinis stimulų perteklius. Triukšminga aplinka, ryškios šviesos, didelis informacijos kiekis ar nuolatinis socialinis bendravimas jautriam žmogui gali būti varginantis daug greičiau nei kitiems. Ten, kur dauguma tik šiek tiek pavargsta, jautrūs žmonės jaučia visišką energijos praradimą.

Kita priežastis – empatijos našta. Jautrūs žmonės sugeria kitų emocijas lyg kempinės. Jie ne tik pastebi aplinkinių nuotaikas, bet ir perima jas į savo vidinį pasaulį. Ilgainiui tai gali tapti didžiuliu emociniu krūviu, tai tarsi kasdien gyventum ne tik su savo, bet ir kitų žmonių jausmais.

Taip pat svarbu paminėti aukštus reikalavimus sau. Jautrias asmenybes dažnai lydi perfekcionizmas ir vidinė kritika, jie daug dalykų stengiasi padaryti „teisingai“, nepavesti kitų, atitikti aukščiausius, dažnai nerealistinius standartus. Toks vidinis spaudimas veda prie nuolatinės įtampos ir greičiau sekina, ko pasekoje mūsų emocinis rezervualas ištuštėja.

Dėl šių priežasčių jautrūs žmonės emociškai pavargsta greičiau ir stipriau. Tai nėra jų kaltė, tiesiog taip funkcionuoja jų nervų sistema. Tačiau suvokus, kad turime šią ypatybę, atsineštą iš prigimties, galime išmokti labiau pasirūpinti savimi ir apsisaugoti nuo išsekimo.

Emocinis išsekimas ir požymiai jautriems žmonėms

Emocinis išsekimas jautriems žmonėms dažnai pasireiškia subtiliau, bet tuo pačiu ir intensyviau. Jie gali atrodyti „tiesiog pavargę“, tačiau viduje išgyvena gilų bejėgiškumą ir sunkumą.

Vienas iš požymių yra nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po poilsio. Net ir savaitgalis ar atostogos nebesuteikia lengvumo, nes energija yra ne tik fiziškai, bet ir emociškai išsekusi.

Kitas ženklas yra atsitraukimas nuo santykių ir socialinio gyvenimo. Jautrus žmogus gali pradėti vengti susitikimų, užsidaryti savyje, nes kiekviena socialinė sąveika atrodo per sunki. Tai ne tingėjimas ar nenoras bendrauti, tai būdas apsisaugoti nuo dar didesnės perkrovos.

Taip pat išsekimą signalizuoja, kai sunku sutelkti dėmesį. Mintys blaškosi, darosi sunku priimti sprendimus, net paprasti darbai reikalauja didžiulių pastangų. Prie to dažnai prisideda miego problemos, kai užmigti tampa sunku dėl nuolat besisukančių minčių, o pabudus nesijaučiama kaip po poilsio.

Galiausiai, emociniam išsekimui būdingi emocijų svyravimai. Žmogus gali būti jautrus ir empatiškas, tačiau staiga, kitą akimirką, suirzęs, praradęs kantrybę ar net apatiškas. Tokie kontrastai rodo, kad vidiniai resursai yra pasibaigę.

Šių požymių atpažinimas yra pirmasis žingsnis link pagalbos sau. Tik supratus, kad tai ne „tinginystė“ ar „silpnumas“, o išsekimas, galima ieškoti būdų, kaip save atstatyti.

Individuali psichologo konsultacija

Plan only

1h

Užsakyti

Kaip jautrūs žmonės gali apsisaugoti nuo emocinio išsekimo?

Kadangi jautrumas yra prigimtinė savybė, jo „išjungti“ neįmanoma, bet galima išmokti rūpintis savimi taip, kad kasdienis gyvenimas netaptų nepakeliama našta. Emocinis išsekimas nėra neišvengiamas, jei jautrus žmogus atpažįsta savo ribas ir pasirūpina savo vidine pusiausvyra.

Vienas svarbiausių žingsnių yra ribų nustatymas. Jautrūs žmonės dažnai linkę sutikti padėti, užsikrauti papildomų įsipareigojimų ar net perimti kitų emocijas, nes nenori nuvilti. Tačiau mokymasis pasakyti „ne“ yra esminė savisaugos dalis.

Ne mažiau svarbus yra poilsio planavimas. Poilsis šiems žmonėms reiškia ne tik miegą, bet ir erdvę pabūti vienumoje, tyloje, be nuolatinių stimulų. Kartais net trumpos pertraukos be telefono, muzikos ar socialinio bendravimo padeda atstatyti jėgas.

Sąmoningumo praktikos – meditacija, kvėpavimo pratimai, sąmoningas pasivaikščiojimas gamtoje, padeda „nuraminti“ per daug dirbančią nervų sistemą. Tokios veiklos suteikia galimybę išjungti nuolatinį minčių srautą ir pajusti ryšį su savimi.

Santykiuose labai svarbu atidumas ir atvirumas. Kai jautrus žmogus drįsta pasidalinti savo poreikiais, partneris ar artimieji lengviau supranta, kodėl jam ar jai kartais reikia ramybės, mažiau veiklos ar laiko vienumoje.

Ir galiausiai, profesinė pagalba. Psichoterapija gali tapti vieta, kur jautrus žmogus mokosi priimti savo savybes, užuot jas slopinęs ar gėdijęsis. Pagalba padeda išmokti ne kovoti su jautrumu, o jį integruoti į gyvenimą kaip natūralią dalį.

Jautrumas – ne tik našta, bet ir dovana

Nors jautrūs žmonės dažniau patiria emocinį išsekimą, jų savybė būti jautriems yra ne silpnybė, o ypatinga dovana, psichologijoje ji įvardijama, kaip stiprybė. Aukštas jautrumas reiškia gebėjimą pajausti subtilius niuansus, giliau išgyventi santykius, pastebėti tai, kas kitiems lieka nematoma. Tai savybė, kuri leidžia kurti artimus, nuoširdžius ryšius, būti kūrybiškam ir priimti pasaulį su didesniu jautrumu grožiui.

Svarbu suprasti, kad emocinis išsekimas kyla ne dėl to, kad jautrūs žmonės yra „per silpni“, bet dėl to, kad jų nervų sistema intensyviau reaguoja į aplinką. Tai, kas kitam atrodo tik smulkmena, jautriam žmogui gali tapti visa dieną lydinčiu pojūčiu. Tačiau išmokę pasirūpinti savo poreikiais, nustatyti ribas ir rasti būdus atstatyti jėgas, jautrūs žmonės gali paversti savo jautrumą ne kliūtimi, o gyvenimo atrama.

Jautrumas suteikia galimybę matyti pasaulį ryškesnėmis spalvomis – išgirsti tyliausius niuansus, labiau įsijausti į kito žmogaus patirtį, pastebėti grožį, kuris kasdienybėje dažnai prabėga nepastebėtas. Todėl, nors emocinis išsekimas gali būti iššūkis, jis nėra neišvengiamas. Priėmus savo jautrumą, jis gali tapti stiprybe, padedančia gyventi autentišką ir prasmingą gyvenimą.

Jeigu skaitant šį tekstą atpažinai save, sustok akimirkai. Pagalvok, kiek daug neši savyje – jautrumą, kuris leidžia tau pajausti pasaulį giliau, bet kartu ir sekinančią naštą, jei ilgai nepailsi ar pamiršti savo ribas. Jautrumas ir emocinis išsekimas nėra api tai, kad su tavimi kažkas ne taip, tai signalas, kad tau reikia daugiau švelnumo, ramybės ir rūpesčio sau.

Jautrumas yra tavo stiprybė, jei tik išmoksti gyventi su juo sąmoningai.

Leisk sau sustoti, atsikvėpti, paprašyti pagalbos ar pasikalbėti su artimu žmogumi. O jei jauti, kad emocinis išsekimas tampa pernelyg sunkus, ženk žingsnį link pagalbos sau, kviečiu tavee į psichoterapinius susitikimus, tai gali tapti pradžia link labiau subalansuoto, lengvesnio gyvenimo. Tavo jautrumas gali būti ne našta, o dovana, jei tik suteiksi sau teisę juo rūpintis.

Jolita