Kodėl siekis būti tobulam gali tapti tiesiu keliu į perdegimą. Perfekcionizmas ir perdegimas.

Ar kada nors jautėte, kad jūsų vidinis varikliukas, vedantis aukščiausių rezultatų link, staiga pradėjo perdeginėti? Mes dažnai aukštiname perfekcionizmą kaip sėkmės garantą, tačiau mokslas rodo, kad ši savybė turi dvi puses. Viena jų gali mus įkvėpti, o kita - nepastebimai sugriauti mūsų emocinį atsparumą.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu Andrew P. Hill ir Thomas Curran atliktą išsamią 43 tyrimų metaanalizę, kurioje dalyvavo beveik 10 000 asmenų. Sužinosite, kaip atskirti sveiką siekį tobulėti nuo pragaištingo nerimo ir kodėl darbinė aplinka šiuos procesus paverčia dar pavojingesniais.

Straipsnio raktažodžiai: perfekcionizmas ir perdegimas, emocinis išsekimas, darbo psichologija, savikritika, bendratėvystė, Andrew P. Hill, perdegimo simptomai.

Paveikslėlis sugeneruotas DI

Perfekcionizmo veidai: stengtis ar bijoti suklysti?

Mokslininkai išskiria dvi pagrindines perfekcionizmo dimensijas, kurios veikia tarsi vidinis kompasas:

1. Perfekcionistinis siekimas - tai vidinė motyvacija kelti sau aukštus standartus. Tai tarsi sportininko noras pagerinti asmeninį rekordą. Tai suteikia energijos ir dažnai apsaugo nuo perdegimo simptomų.

   
   

2. Perfekcionistinis susirūpinimas - tai tamsioji perfekcionizmo pusė, kuri reiškia nuolatinę klaidų baimę, savikritiką ir jausmą, kad niekada nesu „pakankamai gera(s)“. Būtent šis elementas yra stipriausias perdegimo prediktorius - pranašas.

   
   

Kaip perfekcionizmas ir perdegimas pasireiškia darbinėje aplinkoje bei šeimos kasdienybėje

Analizuojant ryšį tarp perfekcionizmo ir perdegimo, pastebėta itin įdomi tendencija: darbas yra ta sritis, kurioje mūsų siekis būti tobulais tampa mažiausiai adaptyvus. Pasirodo, kad darbinėje aplinkoje net ir sveikas siekimas pasiekti geriausią rezultatą gali neatnešti tos apsaugos, kurią jis suteikia sportuojant ar mokantis.

Kodėl taip yra? Darbe mes dažnai jaučiamės „įstrigę“ dėl finansinių įsipareigojimų, o galimybių pasitraukti iš stresinės situacijos yra kur kas mažiau nei hobio ar studijų atveju. Be to, darbe rezultatai dažnai būna dviprasmiški, o tai tik stiprina vidinį susirūpinimą, ar viską atlikome be priekaištų.

Kodėl darbe perdegama greičiau?

• Darbe dažnai jaučiamas didelis išorinis spaudimas ir finansinė priklausomybė, o tai sukuria „įstrigimo“ jausmą, kai žmogus negali lengvai pasitraukti iš stresinių situacijų.

• Daugelyje profesijų darbuotojai yra atsakingi už pagalbą ar paslaugas kitiems, o toks rūpinimasis kitais yra vienas pagrindinių perdegimo variklių.

• Darbo aplinkoje perfekcionistinis susirūpinimas klaidomis dar stipriau skatina cinizmą ir atsiribojimą nuo aplinkinių.

Trys perdegimo palydovai

Perdegimas nėra tik nuovargis. Tai sindromas, susidedantis iš trijų dalių:

• Emocinis išsekimas - jausmas, kai jūsų vidiniai resursai tiesiog išgaruoja.

• Cinikas arba depersonalizacija įvyksta, kai pradedate atsiriboti nuo kolegų ar klientų, tapdami jiems abejingi.

• Sumažėjęs asmeninis pasiekimas, tai jausmas, kad atliktas darbas nebeturi vertės, o kompetencija mažėja.

  
  

Bendratėvystė ir perfekcionizmas: kaip tai veikia šeimą?

Nors minėtas tyrimas fokusavosi į darbą, sportą ir edukaciją, jo išvados itin aktualios ir šeimos dinamikai. Bendratėvystė reikalauja didelio lankstumo ir bendradarbiavimo. Jei vienas iš tėvų pasižymi aukštu „perfekcionistiniu susirūpinimu“, jis gali tapti itin jautrus kito tėvo klaidoms ar vertinimui. Tai sukelia įtampą, kuri ne tik didina asmeninį perdegimo riziką, bet ir gali pakenkti bendram šeimos klimatui. Mokėjimas atleisti sau už netobulumus yra esminis įgūdis siekiant išlaikyti sveiką santykį auginant vaikus.

Kaip netapti savo aukštų, nerealistinių ir kritinių standartų įkaitu?

Mokslininkai pabrėžia, kad kontroliuojant savo perfekcionizmą, ypač jo „susirūpinimo“ dalį, perdegimo tikimybė gerokai sumažėja. Štai keletas įžvalgų, kaip sau padėti:

• Atskirkite procesą nuo savivertės. Jūsų vertė kaip žmogaus neturi priklausyti nuo to, ar šiandien atlikote visas užduotis idealiai.

• Atpažinkite vengimo strategijas. Perfekcionistai dažnai atidėlioja užduotis bijodami jas atlikti netobulai, o tai tik kaupia stresą.

• Ugdykite augimo mąstyseną, klaidos yra ne pralaimėjimas, o informacija, padedanti augti.

  
  

Galiausiai, svarbu suprasti, kad sveikas perfekcionizmas yra puikus variklis, kol jis netampa botagu, kuriuo plakame save už kiekvieną kluptelėjimą.

Šaltinis

Hill, A. P., & Curran, T. (2015). Multidimensional Perfectionism and Burnout: A Meta-Analysis. Personality and Social Psychology Review, 1-20. https://doi.org/10.1177/1088868315596286