Bendratėvystė po skyrybų. Kaip kurti ją sveikesnę? Mokslu grįstas vadovas tėvams.

Skyrybos niekada nebūna tik teisinis procesas, tai milžiniškas emocinis lūžis, kurį išgyvendamas (-a) gali pasijusti tarsi klaidžiotum tirštame rūke. Tačiau net ir tada, kai partnerystė baigiasi, tėvystė tęsiasi visą gyvenimą. Kaip rasti jėgų bendradarbiauti, kai nuoskaudos dar gyvos? Moksliniai tyrimai rodo, kad sėkminga bendratėvystė yra ne tik įmanoma, bet ir kritiškai svarbi tavo vaiko emocinei gerovei.

Raktiniai žodžiai: bendratėvystė po skyrybų, psichologinė pagalba skyrybų atveju, bendratėvystės iššūkiai, vaikų auklėjimas po skyrybų, kognityvinė elgesio terapija.

Kodėl bendradarbiavimas yra stiprybė, o ne pralaimėjimas?

Dažnai tėvai mano, kad bendravimas su buvusiu sutuoktiniu po skyrybų yra nuolankumo/ nusižeminimo ženklas. Iš tiesų, tai aukščiausia brandos forma. Kai tu pasirenki konstruktyvų dialogą, tu tiesiogiai mažini vaiko patiriamą lojalumo konfliktą. Tyrimai patvirtina, kad aukšto konfliktiškumo aplinkoje augantys vaikai dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais, tuo tarpu pozityvi bendradarbiaujanti bendratėvystė veikia kaip apsauginis skydas (Kelly, 2000 ,Sorokinaitė ir Sondaitė, 2023).

Svarbu suprasti, kad vaikas tavyje ir tavo buvusiame sutuoktinyje mato savo paties dalis. Jei tu niekini kitą tėvą (motiną), vaikas nesąmoningai gali pradėti nekęsti dalies savęs. Todėl tavo gebėjimas atskirti partnerystės nesėkmę nuo tėvystės pareigų yra didžiausia dovana, kurią gali suteikti savo atžalai.

Emocinis atsparumas ir ribų nustatymas. Bendratėvystė po skyrybų.

Kad galėtum sėkmingai bendrauti, pirmiausia turi pasirūpinti savo vidine ramybe. Psichologinis atsparumas nėra gebėjimas „iškentėti“ skausmą, tai mokėjimas transformuoti sunkius jausmus į veiksmus, kurie tarnauja tavo ir vaiko ateičiai. Jei jauti, kad kiekvienas pokalbis su buvusiu partneriu (partnere) virsta mūšio lauku, verta apsvarstyti „paralelinės tėvystės“ modelį. Tai metodas, kai tėvai auklėja vaiką atskirai, minimaliai kontaktuodami, tačiau laikydamiesi bendrų esminių taisyklių (Stokkebekk et al., 2021).

Štai keletas žingsnių, kurie padės tau išlaikyti pusiausvyrą:

• Dalykinis bendravimas. Žvelk į bendratėvystę kaip į verslo projektą. Bendravimas turi būti aiškus, informatyvus ir orientuotas tik į vaiko poreikius.

• Emocijų valdymas. Prieš atsakydamas (-a) į provokuojančią žinutę, padaryk bent dešimties minučių pertrauką. Kvėpavimas ir pauzė padeda išvengti impulsyvių reakcijų. Jei reikia atsakymui sugeneruoti pasinaudok DI.

• Struktūra ir nuoseklumas. Vaikams reikia saugumo, o saugumas kyla iš nuspėjamumo. Pasistenkite suderinti bent pagrindines taisykles abiejuose namuose (miegas, ekrano laikas, namų darbai).

Kognityvinės elgesio terapijos įrankiai tavo kasdienybei

Savo darbe dažnai taikau kognityvinės elgesio terapijos (KET) principus, kurie puikiai tinka ir sprendžiant bendratėvystės iššūkius. Kai tave užplūsta mintis „jis (ji) specialiai vėluoja, kad mane supykdytų“, tu jauti pyktį. Tačiau jei šią mintį pakeisi į „galbūt jis (ji) tiesiog prastai planuoja laiką, bet vaikui svarbu susitikti“, tavo emocinė reakcija bus visai kita (Beck, 2020).

Keisdamas (-a) savo mąstymo modelius, tu keiti ir savo savijautą. Tai nereiškia, kad pateisini netinkamą kito elgesį, tai reiškia, kad neleidi kitam kontroliuoti tavo vidinės būsenos.

Bendratėvystė po skyrybų. Konsultacijos.

From€50.00

1h

Užsakyti

Kada verta kreiptis pagalbos?

Skyrybos yra viena didžiausių stresinių patirčių gyvenime. Profesionalus psichologinis konsultavimas gali padėti ne tik išgyventi šį etapą, bet ir rasti naujus bendravimo būdus, kurie apsaugotų vaiko vaikystę. Tuo tarpu kai tu nusipelnai ramybės, tavo vaikas nusipelno tėvų, kurie, nors ir nebegyvena kartu, sugeba išlikti komanda jo labui.

Psichologė Jolita Sorokinaitė.

Šaltiniai

• Beck, J. S. (2020). Cognitive Behavior Therapy: Basics and Beyond. New York: Guilford Press.

• Kelly, J. B. (2000). Children’s adjustment in conflicted marriage and divorce: A decade review of research. Journal of the American Academy of Child and Adolescent Psychiatry, 39(8), 963–973. https://doi.org/10.1097/00004583-200008000-00007

• Stokkebekk, J., Iversen, A., Hollekim, R., & Ness, O. (2021). “The troublesome other and I”: Parallel stories of separated parents in prolonged conflicts. Journal of Marital and Family Therapy, 47(1), 52–68. https://doi.org/10.1111/jmft.12474

• Sorokinaitė, J., & Sondaitė, J. (2023). Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Socialinės gėrovės tyrimai, 21(1), 81–106. https://doi.org/10.13165/SD-23-21-1-05