Bendratėvystė po skyrybų. Kaip pasirinkti bendratėvystės tipą - nuo konflikto prie stabilumo.

Praėjusiame straipsnyje apibrėžėme bendratėvystę, o šiandien rašau su praktiniu tikslu: padėti nustatyti, kuriame bendratėvystės kelyje esi dabar ir koks pasirinkimas yra geriausias tavo vaikui ateityje.

Nė vienas tėvas nenori, kad jo vaikai augtų nuolatiniame konflikte. Tačiau kartais bandymas bendradarbiauti su buvusiu partneriu tik dar labiau sustiprina konfliktišką tėvystę. Tad kaip žinoti, kada sustoti ir pasirinkti kitą kelią?

Trys bendratėvystės po skyrybų modeliai

Nors galime kalbėti apie kelis tipus, mokslinė literatūra dažniausiai išskiria tris pagrindinius bendratėvystės modelius, priklausiančius nuo konflikto ir įsitraukimo lygio:

• Bendradarbiaujanti bendraratėvystė (Cooperative): Žemas konfliktas, Aukštas įsitraukimas. Laikoma idealu – tėvai veikia kaip komanda.

• Konfliktiška bendratėvystė (Conflicted): Aukštas konfliktas, Aukštas įsitraukimas. Pavojingiausia vaikui, pasižyminti nuolatine įtampa bendratėvystė.

• Paralelinė arba lygiagreti bendratėvystė (Parallel): Žemas konfliktas, Žemas įsitraukimas. Tėvai minimalizuoja sąveiką, kad išvengtų konflikto.

Bendras tikslas turi būti palikti Konfliktiškos tėvystės zoną, nes būtent dažnas konfliktas (o ne pats skyrybų faktas) yra susijęs su blogiausiais padariniais vaikams.

Kritinis vertinimas: Kada bendradarbiavimas tiesiog neįmanomas?

Ar dar verta kovoti dėl bendradarbiaujančios tėvystės idealo? Kritinis taškas yra pasitikėjimo lygis ir konflikto chroniškumas.

Kada laikas keisti modelį?

Šie požymiai rodo, kad esi įstrigęs užsitęsusiame konflikte (trunkančiame ilgiau nei 2 metus ) ir bandymas bendradarbiauti tik didina žalą:

• Jei, jaučiate giliai įsišaknijusį ir plačiai paplitusį nepasitikėjimą buvusiu partneriu. Komunikacija tampa neįmanoma, nes trūksta fundamentalios moralinės pasitikėjimo sąlygos.

• „Probleminio kito“ naratyvas, kai Jūs arba buvęs partneris, nuolat pozicionuojate kitą kaip „nelojalų bendratėvį“ arba „nefunkcionalų tėvą/mamą“. Jūsų istorija tapo „Aš – Auka ir Tu – Probleminis Kitas“ pasakojimu (Stokkebekk, 2021).

• Santykiai tapo asimetriniai, vienas tėvas jaučiasi nepagarbiai vertinamas ir "disempowerintas", o kitas naudojasi „pozicijų galia“, pavyzdžiui, kaip „aš vienintelis teisėtas vaiko atstovas“.

• Nėra vietos atleidimui, kai bendraujant dominuoja trauminiai įvykiai (pvz., neištikimybės, kaltinimai), o atleidimo ar susitaikymo galimybė blokuojama. Bet koks bandymas keisti poziciją atrodo kaip praeities pažeidimų delegitimizavimas.

• Dviprasmiška komunikacija yra tuomet, kai nuolat gaunate prieštaringas žinutes, partneris nori būti paliktas ramybėje, bet tuo pat metu reikalauja būti įtrauktas. Tai sukuria „dvigubą ryšį“, kuris paverčia bet kokį jūsų veiksmą neigiamu.

  
  

Jei atpažinai šiuos požymius, laikas prisiminti, kad aukštas įsitraukimas šiame etape prilygsta aukštam konfliktui.

Strateginis pokytis: Kaip pereiti į paralelinę bendratėvystę?

Mokslininkai ir šeimos terapeutai vis dažniau siūlo: vietoj tėvų tarpusavio konfliktų sprendimo, eiti link paralelinės tėvystės.

„Šeimos terapeutai turėtų nukreipti dėmesį nuo bendratėvystės santykių problemų sprendimo į pagalbą kiekvienam išsiskyrusiam tėvui sumažinti riziką ir stiprinti vaiko atsparumą (rezilijenciją) savo namuose (Stokkebekk, 2021).“

Tai rodo pokytį  moksle – fundamentalų mąstysenos pokytį:

• Senas požiūris: Konfliktas yra dyadinė interparentalinė (dviejų tėvų sąveika) problema, kurią reikia išspręsti kartu.

• Naujas požiūris: Konfliktas yra chroniška psichosocialinė grėsmė vaiko gerovei, o tavo atsakomybė – apsaugoti savo namų erdvę nuo tos grėsmės.

Svarbiausia kiekvieno tėvo ar mamos pareiga yra ne siekti bendratėvystės (co-parenting), o tiesiog užtikrinti tėvystę/ auklėjimą (provide parenting).

Veiksmų planas paralelinei bendratėvystei.

Norint saugiai pereiti į šį modelį, reikia visiškos struktūros ir nuasmeninimo:

1. Parengti išsamią tėvystės Sutartį (Parenting agreement)

Paralelinė bendratėvystė reikalauja aiškios, detalios sutarties, kuri:

• Nustato bendravimo būdą, pavyzdžiui bendravimas tik per el. paštą ar tekstines žinutes (ne telefonu, ne gyvai), kad būtų išvengta konflikto eskalavimo.

• Riboti informacijos mainai, tao yra informacija turi būti tik orientuota į vaiką ir minimali. Neišreiškiama „teisės žinoti“ apie kito namų ūkio kasdienybę.

• Aiškiai apibrėžia, kada ir kokiose srityse reikalingas bendras sprendimas (pvz., medicinos, mokyklos) ir kas atsitinka, kai nesutariate (pvz., įtraukiamas psichologas, mediatorius ar teismas).

2. Visiškas atsiribojimas nuo kito namų ūkio

Šis modelis pripažįsta autonominį auklėjimą abiejuose namų ūkiuose:

• Minimali sąveika, vengiant visų kontaktų (išskyrus būtinus pagal sutartį).

• Jokios kritikos. Turi priimti negalėjimą įsikišti į kito tėvo auklėjimo stilių, praktikas ar šeimos gyvenimą. Tai yra būtina sąlyga konfliktų nutraukimui.

Šiuo atveju tavo sėkmė matuojama ne tuo, kaip gerai bendradarbiauji su vaiko tėvų ar mama, o tuo, kaip gerai valdai konfliktą ir stiprini vaiko-tėvo santykius savo namuose. Vaikų psichologinė sveikata gerės, jei abiejuose namuose bus užtikrintas pakankamas, be konfliktų vykstantis auklėjimas.

Kada ieškoti pagalbos iš šalies?

Visiškai normalu, kad po skyrybų kyla nesutarimų. Tačiau jei atpažįstate, kad jūsų situacija atitinka Konfliktiškos tėvystės požymius, laikas kreiptis pagalbos iš šalies. Pagalba reikalinga, jei:

• Konfliktas yra chroniškas, kai jaučiatės įstrigę nuolatiniame ginčų cikle, kuris trunka ilgiau nei dvejus metus.

• Vyrauja nepasitikėjimas, kai Tu arba buvęs partneris pozicionuojate kitą kaip „probleminį kitą“, o santykiuose vyrauja giliai įsiskverbęs nepasitikėjimas.

• Vaikai yra apsunkinti, jaučiate, kad nuolatinė įtampa ir dažnas konfliktas (net jei jis nevyksta prie vaikų) kenkia vaiko emocinei gerovei ir stiprina riziką.

• Esate įstrigę, kai bandymai spręsti santykių problemas per mediaciją ar teismus nebuvo sėkmingi, o bet koks bandymas bendrauti sukelia priešiškumą ir dviprasmiškumą.

  
  

Tavo svarbiausia pareiga yra užtikrinti vaiko saugumą ir ramybę. Negaiškite laiko bergždžioms pastangoms prisiversti bendratėvystę tapti bendradarbiaujančia.

Kvietimas Kreiptis

Jei esi pasirengęs keisti konfliktišką bendratėvystės modelį į paralelinę bendratėvystę, sukurti tvirtą bendratėvystės sutartį ir atgauti ramybę savo namuose, nedelsk.

Esu bendratėvystės po konfliktiškų skyrybų doktorantė ir galiu padėti tau atpažinti toksišką dinamiką bei padėti parengti saugų ir į vaiko saugumą orientuotą strateginio atsitraukimo planą.

Registruokis konsultacijai šiandien – pereikime nuo nuolatinio konflikto prie apibrėžto stabilumo.

Bendratėvystė po skyrybų. Konsultacijos.

From€50.00

1h

Užsakyti

Jolita. Psichologė psichoterapeutė kandidatė.