Kai kūnas kalba garsiau už mintis: kaip atpažinti ir prisijaukinti nerimą? Sveikatos nerimas.
- Jolita Sorokinaite
- prieš 3 dienas
- 3 min. skaitymo
Ar kada nors jautei, kaip prieš svarbų susitikimą tavo skrandis tarsi susitraukia į mazgą? O gal pastebėjai, kad vakarais, net ir po ramios dienos, tavo pečiai būna pakelti iki ausų, lyg neštum nematomą naštą? Jei tau tai pažįstama, žinok, kad tavo kūnas tiesiog kalbasi su tavimi. Dažnai mes ieškome nerimo priežasčių savo mintyse, tačiau tiesa ta, kad nerimas pirmiausia apsigyvena mūsų ląstelėse, raumenyse ir kvėpavime.
Kodėl kūnas reaguoja pirmas?
Mūsų smegenys yra suprogramuotos mus saugoti. Kai jos pajunta net ir menkiausią grėsmę, įsijungia senovinis išlikimo mechanizmas. Ši reakcija nėra tik psichologinė būsena; tai sudėtingas fiziologinis procesas, kurio metu antinksčiai į kraują išskiria kortizolį ir adrenaliną. Tuo metu tavo širdis pradeda plakti dažniau, kad aprūpintų raumenis krauju, o virškinimo sistema laikinai sustoja.
Šis procesas yra evoliucinė dovana mums, šių laikų žmonėms, o protėviams padėjusi išgyventi susidūrimus su plėšrūnais. Ko pasekoje, šiandien tavo kūnas gali taip pat audringai reaguoti į neatsakytą elektroninį laišką ar artėjantį terminą. Kai šis mechanizmas veikia per dažnai, nerimas tampa lėtiniu „foniniu triukšmu“, kurį jauti ir savo kūne.
Kaip sveikatos nerimas ar kitas nerimas pasireiškia kūne?
Kiekvienas žmogus nerimą išgyvena unikaliai, tačiau yra keletas bendrų vardiklių, kurie jungia mus visus. Galbūt tu esi pastebėjęs (-usi), kad tavo delnai sudrėksta arba burna iš džiūsta vos pagalvojus apie nepatogią situaciją. Tai yra tiesioginis autonominės nervų sistemos atsakas (Porges, 2011).
Dažniausi somatiniai simptomai yra šie:
Spaudimas krūtinėje, kai atrodo, kad kas nors uždėjo sunkų akmenį ant tavo krūtinės ląstos, todėl tampa sunku įkvėpti pilnais plaučiais.
Raumenų įtampa, dažniausiai ji susikaupia sprando, pečių ir žandikaulio srityse. Ar pastebėjai, kad kartais stipriai sukandi dantis net to nesuvokdamas (-a)?
Tikrai dažni virškinimo trakto sutrikimai. Ne veltui sakoma, kad pilvas yra mūsų antrosios smegenys. Nerimas gali pasireikšti kaip „drugeliai“, pykinimas ar net staigus skausmas.
Kaip sau padėti čia ir dabar?
Svarbiausia suprasti, kad kovoti su savo kūnu nereikia. Jei bandysi jėga nuslopinti simptomus, jie tik sustiprės. Vietoj to, pamėgink tapti smalsiu stebėtoju (stebėtoja). Kai pajauti kylantį nerimą, stabtelėk ir paklausk savęs: „Kurioje vietoje aš tai jaučiu?“.
Vienas efektyviausių būdų nuraminti įsiaudrinusią nervų sistemą yra darbas su klajokliniu nervu (vagus nerve). Lėtas, gilus kvėpavimas, kai iškvėpimas yra ilgesnis už įkvėpimą, siunčia smegenims signalą, kad esi saugus (-i) (Gerritsen & Band, 2018). Įsivaizduok, kad tavo kvėpavimas yra tarsi ramios vandenyno bangos, kurios nuplauna įtampą nuo tavo pirštų galiukų iki pat viršugalvio.
Taip pat labai svarbu fizinis įsižeminimas. Pajausk savo pėdas, tvirtai remiančias grindis. Pajusk kėdės atlošą, laikantį tavo nugarą. Šis paprastas veiksmas padeda sugrįžti iš nerimastingų ateities scenarijų į dabarties akimirką, kurioje tau iš tikrųjų niekas negresia.
Profesionalus požiūris į tavo gerovę
Jei jauti, kad psichosomatiniai simptomai pradeda trukdyti tavo kasdieniam gyvenimui, nenumok į tai ranka, nes tai yra organizmo signalas, kad jam reikia poilsio, priežiūros ar psichologo psichoterapeuto pagalbos. Rūpestis savimi prasideda nuo pripažinimo, kad tavo kūnas ir protas yra neišskiriama visuma. Būk sau švelnus (-i) ir kantrus (-i), nes mokymasis susikalbėti su savo kūnu yra kelionė, o ne vienos dienos užduotis.
Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Jolita Sorokinaitė.
Raktiniai žodžiai: nerimas kūne, sveikatos nerimas, psichosomatiniai simptomai, raumenų įtampa, klajoklinis nervas, streso valdymas, emocinė sveikata, psichosomatika, kaip nuraminti nerimą.
Šaltiniai:
Gerritsen, R. J. S., & Band, G. P. H. (2018). Breath of Life: The Respiratory Vagal Stimulation Model of Contemplative Activity. Frontiers in human neuroscience, 12, 397.
Porges, S. W. (2011). The Polyvagal Theory: Neurophysiological Foundations of Emotions, Attachment, Communication, and Self-regulation. W. W. Norton & Company.
Sapolsky, R. M. (2004). Why Zebras Don't Get Ulcers: The Acclaimed Guide to Stress, Stress-Related Diseases, and Coping. Holt Paperbacks.
Komentarai