Kas iš tiesų yra socialinis nerimas?
- Jolita Sorokinaite
- 2025-12-19
- 3 min. skaitymo
Daugelis iš mūsų paauglystėje jautėme drovumą, tačiau normalus nerimas paprastai sumažėja pačios situacijos metu ir neprasideda likus kelioms savaitėms iki įvykio. Socialinio nerimo sutrikimas yra kitoks. Tai ryški baimė, kad kiti pamatys tavo nerimo simptomus, tokius kaip paraudimą, prakaitavimą ar rankų drebėjimą ir dėl to tave įvertintų neigiamai.
Šis sutrikimas vidutiniškai prasideda apie 16 metus ir dažniau diagnozuojamas moterims, nors vyrai dėl jo pagalbos kreipiasi dažniau. Tai viena dažniausių nerimo formų, paliečianti apie 13 proc. žmonių. Be tinkamos pagalbos jis gali tapti lėtiniu, trukdyti siekti karjeros tikslų bei ardyti artimus santykius.
Kodėl mes taip jaučiamės? Biologija ir aplinka
Kodėl vieni žmonės jaučiasi kaip žuvys vandenyje bet kurioje kompanijoje, o kiti nori prasmegti skradžiai žemę? Atsakymas slypi mūsų smegenyse. Tyrimai rodo, kad asmenų, turinčių socialinį nerimą, migdolinis kūnas (lot. amygdala) smegenų centras, atsakingas už baimės reakcijas yra itin jautrus. Tai reiškia, kad tavo organizmas į paprastą pokalbį reaguoja taip, tarsi tau grėstų realus fizinis pavojus.
Tačiau ne viskas užkoduota tik neuronuose. Didelę įtaką turi ir ankstyvoji patirtis bei auklėjimas. Jei vaikystėje teko patirti patyčias arba augai aplinkoje, kurioje klaidos buvo griežtai kritikuojamos, tavo psichika galėjo suformuoti gynybinį mechanizmą: „geriau nesirodyti, kad nebūčiau sužeistas(-a)“.
Kaip atpažinti socialinį nerimą?
Svarbu suprasti, kad šis sutrikimas pasireiškia ne tik tavo mintyse, bet ir kūne. Dažniausi simptomai, kuriuos gali pastebėti:
Fiziniai pojūčiai, tokie kaip padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raudonis, skrandžio „mazgas“ ar net pykinimas.N
Nuolatinis situacijų analizavimas po to, kai jos įvyko, bei vadinamasis „prožektoriaus efektas“ – įsitikinimas, kad visi mato tik tavo trūkumus.
Elgesio pokyčiai, prasideda vengimas eiti į renginius, susitikimus ar net baimė pakelti telefono ragelį.
Socialinis nerimas. Vidinis „prožektorius“ ir savistabos pinklės.
Vienas pagrindinių šio sutrikimo bruožų perdėta savistaba. Kai esi tarp žmonių, tavo dėmesys nukrypsta į save tarsi prožektoriaus šviesa. Tu pradedi vertinti save iš įsivaizduojamo stebėtojo perspektyvos, kliaudamasis ne faktais, o savo vidiniais pojūčiais.
Jei jauti, kad širdis plaka stipriau, tavo smegenys tai interpretuoja kaip faktą: „Visi mato, kaip aš drebu“. Dažnai pacientai perdeda savo simptomų stiprumą, pavyzdžiui, galvoja, kad prakaitas žliaugia upeliais, nors aplinkiniai to net nepastebi. Šį klaidingą vaizdą palaiko ir mąstymo klaidos, tokios kaip:
Minčių skaitymas: tikėjimas, kad žinai, jog kiti laiko tave keistu.
Ateities spėjimas: įsitikinimas, kad būtinai susikirsi ar negebėsi kalbėti.
Katastrofizavimas: manymas, kad viena klaida sugadins viską negrįžtamai.
Saugumo siekiantis elgesys: gelbėjimosi ratas, kuris skandina
Siekdamas(-a) apsisaugoti nuo gėdos, tu tikriausiai pasitelki tam tikras strategijas. Tai vadinama saugumo siekiančiu elgesiu. Pavyzdžiui:
Vengi akių kontakto, kad niekas nepastebėtų tavo baimės.
Stipriai abiem rankomis laikai puodelį, kad niekas nepamatytų drebulio.
Mintyse repetuoji kiekvieną sakinį prieš jį ištardamas(-a).
Paradoksalu, bet šis elgesys tik pagilina problemą. Jis neleidžia tau patirti, kad situacija iš tiesų nėra pavojinga ir sukuria iliuziją, jog išgyvenai tik dėl šių „apsaugų“. Be to, toks elgesys gali trukdyti tau atrodyti draugiškam(-ai) ar atviram(-ai) pokalbiui.
Kaip grįžti į laisvę?
Mokslas rodo, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) yra itin efektyvi. Terapijos metu mokomasi ne tik keisti mintis, bet ir atlikti elgesio eksperimentus. Vienas iš metodų yra ekspozicija – tai tyčinis buvimas situacijose, kurios kelia nerimą, kol šis jausmas natūraliai nuslopsta (įvyksta habituacija). Svarbiausia čia yra atsisakyti saugumo siekiančio elgesio ir nukreipti dėmesį iš savo vidaus į aplinką.
Eksperimentai dažnai parodo stebinančius rezultatus. Pavyzdžiui, žmogus, bijantis, kad visi pastebės jo paraudimą, parduotuvėje pamato, kad realiai į jį atkreipia dėmesį tik labai nedidelė dalis žmonių arbi iš vis niekas nepastebi, o ir tie pastebintys greitai nusisuka prie savo reikalų.
Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikai. Ji padeda išlikti dabarties akimirkoje, užuot pasiklydus baimingose ateities prognozėse. Kai tu esi čia ir dabar, nerimas praranda savo galią, nes jis dažniausiai maitinasi tuo, kas „gali nutikti“.
Noriu, kad žinotum, socialinis nerimas neapibrėžia tavęs kaip asmenybės. Tai tik laikina būsena, kurią galima transformuoti. Daugybė garsių, sėkmingų žmonių kovojo su šiuo iššūkiu ir rado būdų, kaip su tuo gyventi bei klestėti.
Svarbiausia yra nesislėpti po devyniais užraktais. Pripažinimas sau, kad tau sunku, yra pirmas ir pats drąsiausias žingsnis sveikimo link. Jei jauti, kad pačiam (pačiai) susitvarkyti tampa per sunku, nebijok ir kviečiu kreiptis pirmai sesijai.
Psichologė Jolita
Raktiniai žodžiai: socialinis nerimo sutrikimas, socialinė fobija, perdėta savistaba, kognityvinė elgesio terapija, elgesio eksperimentai, ekspozicija, saugumo siekiantis elgesys.
Komentarai