Panikos ataka ar nerimo priepuolis: kaip atpažinti ir ką daryti?
- Jolita Sorokinaite
- prieš 2 dienas
- 2 min. skaitymo
Ko gero, dauguma iš mūsų bent kartą gyvenime esame pajutę tą nemalonų gumulą gerklėje arba staigų širdies permušimą. Tačiau kai kūnas pradeda siųsti pavojaus signalus be akivaizdžios išorinės grėsmės, pasidaro sunku suprasti, kas vyksta iš tikrųjų. Ar tai tiesiog didelis stresas, ar kažkas rimčiau?
Nors terminas „nerimo priepuolis“ oficialioje medicininėje klasifikacijoje (pavyzdžiui, DSM-5) nėra griežtai apibrėžtas kaip atskira diagnozė, jis puikiai apibūdina būseną, kai nerimas tampa intensyvus ir paralyžiuojantis. Tuo tarpu panikos ataka yra konkretus, staigus ir itin galingas baimės pliūpsnis (American Psychiatric Association, 2013).
Raktžodžiai: panikos ataka ar nerimo priepuolis, panikos atakos požymiai, nerimo valdymas, kaip atpažinti panikos ataką, generalizuotas nerimas.
Pagrindiniai skirtumai: nuo intensyvumo iki trukmės
Vienas esminių skirtumų yra jų atsiradimo greitis. Įsivaizduok nerimą kaip pamažu kylančią bangą. Tu jauti, kaip ji artėja, matai jos putas ir gali numatyti, kada ji tave pasieks. Nerimo priepuolis dažniausiai yra reakcija į konkretų stresorių, pavyzdžiui, artėjantį egzaminą, konfliktą šeimoje ar finansinius sunkumus.
Panikos ataka, priešingai, yra lyg žaibas iš giedro dangaus. Tu gali ramiai gerti kavą ar žiūrėti filmą, kai staiga pajunti stiprius fiziologinius požymius, kartu ateinančią mirties baimę ar jausmą, kad išprotėsi. Tai intensyvus, maksimalų tašką per kelias minutes pasiekiantis įvykis, kurį lydi stiprūs fiziniai simptomai.
Fizinių pojūčių paletė
Nors abiem atvejais gali jausti drebulį, prakaitavimą ar padažnėjusį pulsą, panikos atakai būdingas „viskas arba nieko“ principas.
Panikos ataka dažnai lydi skausmas krūtinėje, dusulys ir depersonalizacija (jausmas, kad esi atskirtas (-a) nuo savo kūno).
Nerimo priepuolis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, sutrikusiu miegu ir nuolatiniu dirglumu, kuris gali tęstis valandas ar net dienas.
Panikos ataka ar nerimo priepuolis: kodėl svarbu juos atskirti?
Supratimas, kuo skiriasi panikos ataka nuo nerimo priepuolio, padeda pasirinkti tinkamą įveikos strategiją. Jei tave ištiko panikos ataka, pagrindinis tikslas yra „išbūti“ joje, suprantant, kad tai tik laikinas tavo nervų sistemos perkaitimas, kuris fiziškai nėra pavojingas. Jei jauti stiprų nerimą, darbas turėtų būti nukreiptas į priežasties identifikavimą ir ilgalaikį streso valdymą. Abejais atvejais tiktų kognityvinės elgesio terapijos principai.
Jei esi tas (ta), kuris (kuri) dažnai susiduria su šiais pojūčiais, savistaba tampa tavo geriausiu įrankiu. Žinodamas (-a) skirtumą, tu gali nustoti bijoti pačios baimės, o tai yra pirmas žingsnis sveikimo link.
Kaip padėti sau čia ir dabar?
Kvėpavimo technika. Pabandyk „kvadrato“ metodą: įkvėpk per 4 sekundes, sulaikyk 4 sekundes, iškvėpk per 4 sekundes ir vėl sulaikyk. Tai nuramina klajoklį nervą.
Įsižeminimas. Įvardink 5 daiktus, kuriuos matai, 4, kuriuos gali paliesti, ir 3, kuriuos girdi. Tai sugrąžina tave į dabarties momentą.
Priėmimas. Nebandyk kovoti su simptomais. Kovodamas (-a) tu tik didini adrenalino kiekį kraujyje. Pasakyk sau: „Dabar man baisu, bet tai praeis.“
Šaltiniai
American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing.
Komentarai