Kai rūpestis sveikata tampa problema. Sveikatos nerimas ir įveikos būdai?

Šiuolaikiniame pasaulyje mes kasdien girdime raginimus labiau rūpintis savimi, stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir prisiimti atsakomybę už savo gerovę. Tačiau kas nutinka, kai šis natūralus rūpestis perauga į varginančią, kasdienybę paralyžiuojančią baimę? Mokslininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių suserga sveikatos nerimu, būkle, kuri ilgą laiką buvo klaidingai suprantama arba tiesiog ignoruojama.

Raktažodžiai: sveikatos nerimas, ligų baimė, hipochondrija, kiborchondrija, kognityvinė elgesio terapija, psichologinė pagalba, panika dėl sveikatos.

Kas iš tiesų yra sveikatos nerimas?

Sveikatos nerimas, anksčiau dažnai vadintas hipochondrija, yra būsena, kai žmogus jaučia nuolatinę, pernelyg didelę ir nepagrįstą baimę susirgti sunkia liga arba tikėjimą, kad ja jau serga. Svarbiausias šio sutrikimo bruožas yra tas, kad žmogų gąsdina ne patys fiziniai simptomai, o jų galima reikšmė. Pavyzdžiui, odos bėrimas, raumenų patraukimas ar lengvas galvos skausmas akimirksniu interpretuojami kaip mirtinos ligos šaukliai.

Šis sutrikimas veikia kaip užburtas ratas. Pajutęs minimalų kūno pokytį, žmogus išsigąsta, o patiriamas stresas sukelia realius fizinius nerimo simptomus (dažnesnį širdies plakimą, oro trūkumą, virškinimo sutrikimus). Šie simptomai vėlgi interpretuojami kaip „įrodymas“, kad kūne vyksta kažkas baisaus. Kad nusiramintų, žmogus pradeda nuolat tikrinti savo kūną arba ieškoti informacijos internete.

Mokslinėje literatūroje netgi atsirado naujas terminas – kiborchondrija (angl. cyberchondria). Tai reiškinys, kai perteklinis ligos simptomų ieškojimas „Google“ ar kitose platformose ne nuramina, o priešingai, sukelia dar didesnę paniką ir sustiprina ligos baimę.

Kodėl delsti pavojinga ir kokios yra pasekmės?

Gali atrodyti, kad sveikatos nerimas yra tik nekalta charakterio savybė ar tiesiog jautresnis būdas reaguoti į pasaulį. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tai rimta visuomenės sveikatos problema. Šis sutrikimas vargina apie 6 procentus bendrosios populiacijos, o ligoninių ambulatorijose šis skaičius siekia net iki 20 procentų.

Nediagnozuotas ir negydomas sveikatos nerimas turi skaudžių pasekmių:

• Be to, kad nuolatiniai vizitai pas gydytojus, reikalavimai atlikti sudėtingus tyrimus ir skubios pagalbos paieškos apkrauna medicinos įstaigas. Paradoksalu, tačiau gydytojo patikinimas, kad viskas gerai, nuramina tik trumpam, o netrukus baimė vėl sugrįžta. Žmonės dėl nuolatinės baimės ima dažniau sirgti, prašo nedarbingumo pažymėjimų ar net anksčiau laiko išeina į pensiją.

• Tai pati rimčiausia žinia. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis sveikatos nerimas didina riziką susirgti realiomis ligomis. Nuolatinis stresas alina organizmą, o kai kuriais atvejais kraštutinė baimė gali sukelti netgi mintis apie savižudybę, kai žmogus nebemato kitos išeities iš varginančios būsenos.

  
  

Verta paminėti, kad sveikatos nerimas gali pasireikšti dviem skirtingais būdais. Vieni tampa nuolatiniais gydymo įstaigų lankytojais, o kiti, priešingai, paniškai bijo gydytojų ir visiškai vengia bet kokio kontakto su medicinos pasauliu, baimindamiesi išgirsti baisią diagnozę. Abi šios strategijos yra vienodai žalingos.

Kaip efektyviai gydomas sveikatos nerimas?

Geroji žinia yra ta, kad šis sunkumas yra sėkmingai gydomas. Šiuolaikinis mokslas siūlo efektyvius būdus, kaip sugrąžinti gyvenimo kontrolę į savo rankas.

Nors medikamentai (pavyzdžiui, antidepresantai) turi tam tikrą poveikį, patys pacientai jų dažnai nemėgsta dėl šalutinių reiškinių, kuriuos linkę interpretuoti kaip naujos ligos pradžią. Todėl pirmuoju pasirinkimu tampa psichologinė pagalba.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviausias metodas yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Terapijos metu žmogus mokosi atpažinti savo klaidingas mintis, keičia elgesio modelius (pavyzdžiui, nustoja nuolat tikrinti pulsą ar naršyti simptomus internete) ir mokosi toleruoti kūno pojūčius be išankstinio išgąsčio. Taip pat puikių rezultatų duoda streso valdymas, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos bei priėmimo ir įsipareigojimo terapija. Šie metodai vienodai gerai veikia tiek konsultuojantis individualiai, tiek grupėse ar netgi taikant specializuotas programas internetu.

Didžiausias iššūkis yra tas, kad didelė dalis kenčiančiųjų nesuvokia, jog tikroji jų problema yra nerimas, o ne fizinis kūno gedimas. Labai svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą nėra gėda. Tai pirmasis žingsnis link ramesnio ir pilnaverčio gyvenimo.

Šaltinis

Tyrer, P. (2018). Recent advances in the understanding and treatment of health anxiety. Current Psychiatry Reports, 20(49), 1–8. https://doi.org/10.1007/s11920-018-0912-0