Ką rinktis? Psichologas ar psichoterapeutas?
- Jolita Sorokinaite
- 2023-03-08
- 14 min. skaitymo
Atnaujinta: 06-20
Kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto? Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet psichologija tampa prieinama beveik kiekvienam, o terminas psichologija, nekelia žmonėms asociacijų tokių kaip “aš ne psichas, kam man tas psichologas” arba “jei nueisiu pas psichologą, tai gali pakenkti mano karjerai, ateičiai” yra svarbu suprasti ir žinoti kokį specialistą reikėtų rinktis. Pastebėta, kad šiuolaikinėje informacijos gausoje yra pakankamai mažai, aiškiai pateiktos informacijos apie psichologų ar psichoterapeutų skirtumus. Jūs galite kelti klausimą, kuo jie skiriasi? Ar tai tas pats? Kodėl vienas vadina save tiesiog psichologu, o kitas specialistas pabrėžia psichoterapeuto statusą? Šiame straipsnyje noriu aptarti ir pateikti svarbiausius šių specialistų skirtumus.
Reikia psichologinės konsultacijos?
Lengvai prieinamoje internetinėje erdvėje mes galime rasti begalę specialistų. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad psichologai ir psichoterapeutai tai nėra vienas ir tas pats terminas ir specialistų galimybės bei darbo pobūdis skiriasi. Nors abu šie specialistai siekia padėti žmonėms, abu jie rūpinasi žmogaus psichologine gerove. Tačiau jei psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, tai psichologas psichoterapeuto funkcijų atlikti negali.
Taigi kokie skirtumai?
Psichologo ir psichoterapeuto profesijas ir jų galimybes skiria įgytas išsilavinimo laipsnis, todėl galima sakyti, kad ir žinių bagažas. Psichologas tai specialistas, įgijęs tam tikros srities bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas turi bendras, pagrindines žinias apie psichologiją. Magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas yra pasirinkęs tam tikrą psichologijos kryptį ir yra įgijęs specializuotas šios krypties žinias ir gebėjimus.
Bakalaurą turintis psichologas geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus.
Bakalaurą turintis psichologas geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus. Šis psichologas gali savarankiškai perteikti savo turimas žinias, vykdyti edukacinę veikla psichologijos srityje, pavyzdžiui vesti mokymus, kurie padeda asmenims ar grupėms gerinti funkcionalumą. Šis psichologas turi įgyjęs bendras asmenų konsultavimo žinias, pagrindus. Jis yra susipažinęs su psichologijos sritimis ir jų skirtumais. Taip pat yra įgijęs teorinio pagrindo žinių. Psichologas, specialistas įgijęs bakalaurą turėtų gebėti prisiimti atsakomybę už vykdomą veiklą bei įvertinti savo kompetencijos ribas. Taip pat toks psichologas gali atlikti tyrimus, analizuoti duomenis ir rezultatus pateikiant išvadas ir rekomendacijas. Bakalauro lygio psichologas gali atlikti psichologo funkciją tik pagal savo turimą kvalifikaciją, prižiūrint aukštesnio laipsnio specialistui. Norint vykdyti visiškai savarankišką psichologinę konsultacinę veiklą toks psichologas turėtų tęsti studijas ir įgyti magistro laipsnį.
Psichologas įgijęs magistro laipsnį geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus.
Psichologijos magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnes žinias, kaip antai klinikinės srities psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją, pavyzdžiui klinikinis psichologas, sveikatos psichologas, teisės psichologas, organizacinis psichologas, vaiko psichologas ar pedagoginis psichologas ir pan.
Psichologas įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Taigi jei jums reikalingas psichologinis įvertinimas, nedvejodami galite kreiptis į psichologą, tačiau atkreipkite dėmesį į jo specializacijos sritį.
Tęsiant psichologo įgijusio magistro laipsnį kompetencijas noriu pasakyti, kad toks specialistas, psichologas yra pasirengęs savarankiškai profesinei veiklai, jis gali suteikti psichologinę pagalbą asmeniui ar grupei naudojantis savo teorinėmis žiniomis ir išmoktais metodais. Magistrantas psichologas turėtų gebėti analizuoti ir vertinti savo veiklos rezultatus ir pasekmes.
Toks psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis į sprendimus orientuotas konsultavimas. Tokiose konsultacijose itin svarbus pačio kliento noras, motyvacija keistis, kadangi tokios konsultacijos remiasi būtent kliento neišnaudotomis galimybėmis, potencialu, gebėjimu priimti sprendimus. Psichologinėse konsultacijose daugiau dėmesio skiriama ne problemai, tačiau konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų. Vienu metu sprendžiama tik viena problema. Taigi, psichologas įvertindamas situaciją suteikia pakankamai greitą pagalbą asmeniui. O galima suteikiama pagalba tiesiogiai priklauso nuo psichologo įgytos specializacijos, pavyzdžiui klinikinės srities psichologas padės su nerimu ar depresija kovojančiam asmeniui, o vaiko psichologas, padės spręsti vaiko elgesio ar emocinius sunkumus.
Pateiksiu populiariausias psichologijos sritis Lietuvoje:
Sveikatos psichologas
Sveikatos psichologas atstovauja tokią psichologijos sritį, kuri yra, susijusi su fizinės ir psichologinės sveikatos tarpusavio sąveika. Sveikatos psichologai gali teikti psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, vėžys, reumatoidinis artritas, lėtinis skausmas, neurologinės ligos, urogenitalinės sistemos ligos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt.. Sveikatos psichologai dirba tiek su pacientais, kuriems diagnozuotos fizinės ligos, tiek su pacientais, kurie turi psichologinių problemų, susijusių su jų fizinės sveikatos būkle.
Sveikatos psichologas gali padėti pacientams susidoroti su stresu, nerimu, depresija, su ligomis susijusiu skausmu, bei kitomis emocinėmis reakcijomis, kurios gali atsirasti dėl fiziologinės ligos. Jie gali taip pat padėti pacientams įveikti elgesio ir gyvenimo būdo įpročius, kurie gali neigiamai paveikti jų fizinę sveikatą. Sveikatos psichologas gali teikti ir prevencinę pagalbą, padedant pacientams išvengti psichologinių problemų, susijusių su fizinės sveikatos sutrikimais, ir tobulinti jų gyvenimo kokybę.
Taigi, sveikatos psichologai gali padėti žmonėms susidoroti su įvairiomis ligomis ir sveikatos sutrikimais, tačiau tiesiogiai ligų gydyti jie negali. Jų vaidmuo yra papildyti kitų specialistų (gydytojų, slaugytojų, terapeutų ir kt.) pastangas ir padėti pacientams geriau susidoroti su liga ar jos gydymu.
Klinikinis psichologas
Klinikinis psichologas atstovauja psichologijos sritį, kuri yra susijusi su psichologinės sveikatos problemų diagnozavimu, gydymu ir prevencija. Klinikiniai psichologai dirba su žmonėmis, turinčiais įvairių psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, stresas, valgymo sutrikimai, priklausomybės, post-trauminis streso sutrikimas, elgesio sutrikimai ir kt. Klinikinis psichologas taip pat gali padėti žmonėms, kurie susiduria su sunkumais savo asmeniniame gyvenime, kaip antai santykių problemos, motyvacijos stoka, lūžusi asmenybė, pasirinkimo sunkumai ir kt.
Klinikiniai psichologai taip pat gali dalyvauti psichologinėje ir psichiatrinėje diagnostikoje, konsultuoti medicinos specialistus ir teikti psichologinę pagalbą tiems, kuriems reikia psichologinės pagalbos ligoninėse ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose.
Taigi, klinikiniai psichologai gali padėti turint įvairias psichologines problemas ir sutrikimus, susijusius su emocinėmis, elgesio ir požiūrio į save, kitus ir pasaulį problemomis. Galėčiau išskirti štai tokias pagrindines sritis:
Depresija
Nerimo sutrikimai (pvz., panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas)
Post-trauminis streso sutrikimas
Elgesio sutrikimai (pvz., ADHD, impulsyvus elgesys, agresyvus elgesys)
Valgymo sutrikimai (pvz., bulimija, anoreksija, persivalgymo sutrikimas)
Priklausomybės (pvz., alkoholis, narkotikai, rūkymas)
Asmenybės sutrikimai (pvz., borderline asmenybės sutrikimas, narcisizmo sutrikimas)
Seksualinės disfunkcijos
Baimės ir fobijos
Psichosomatiniai sutrikimai (pvz., skrandžio opa, hipertenzija)
Klinikiniai psichologai taip pat gali padėti pacientams, kurie susiduria su kitomis psichologinėmis problemomis, susijusiomis su stresu, santykiais, gyvenimo pokyčiais ir kt. Prieš pradėdami gydymą, klinikiniai psichologai dažniausiai atlieka išsamią paciento vertinimo procedūrą, kad galėtų nustatyti tinkamiausią terapijos metodiką, atsižvelgdami į paciento poreikius ir simptomus.
Vaikų psichologas
Vaikų psichologas yra psichologijos specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas. Vaikų psichologas gali padėti vaikams, paaugliams ir jų tėvams susidoroti su įvairiomis psichologinėmis problemomis, sutrikimais ir sunkumais, kurie gali paveikti jų emocinę ir socialinę gerovę. Vaikų psichologai gali teikti pagalbą įvairiose srityse, tokiose kaip:
Elgesio ir emocijų sutrikimai (pvz., depresija, nerimas, stresas, panikos priepuoliai, elgesio sutrikimai)
Pažintiniai sutrikimai (pvz., ADHD, disleksija, autizmas)
Problemos šeimoje ir tarp asmenų (pvz., tėvų skyrybos, neteisingas elgesys šeimoje, konfliktai tarp tėvų ir vaikų)
Traumos ir praeities patirtys (pvz., vaikų ir paauglių, patyrusių traumą, psichologinės pasekmės)
Mokymosi problemos (pvz., neįgaliųjų klausimai, vaikų gebėjimų sutrikimai, streso ir nerimo sukelti mokymosi sunkumai)
Vaikų vystymosi problemos ir raidos etapai (pvz., socializacijos problemos, paauglystės sunkumai, paauglystės krizės)
Vaikų psichologai taip pat gali padėti tėvams suprasti jų vaikų vystymąsi ir reaguoti į jų poreikius, rekomenduoti ir pritaikyti tikslingas intervencijas ir strategijas, kad būtų užtikrinta jų vaikų gerovė. Vaikų psichologas gali naudoti skirtingas intervencijas, tokias kaip individuali terapija, šeimų terapija, grupinės terapijos ar specialios mokymo programos, kad padėtų vaikams ir paaugliams pasiekti gerovės ir savo potencialo aukščiausią lygį.
Edukacinis psichologas
Edukacinis psichologas dar kitaip gali būti vadinamas pedagoginis arba mokyklinis psichologas yra psichologijos specialistas, kuris dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų. Edukacinis psichologas dažnai dirba su vaikais, paaugliais, studentais, mokytojais, tėvais ir kitais mokymosi procese dalyvaujančiais asmenimis. Edukacinio psichologo darbo sritis gali apimti tokius dalykus kaip:
Mokymosi sunkumų nustatymas - edukacinis psichologas gali padėti nustatyti, kodėl kai kurie mokiniai ar studentai turi sunkumų mokantis tam tikrų dalykų ar tema. Jie taip pat gali padėti nustatyti, ar yra kokių nors psichologinių veiksnių, kurie gali trukdyti mokymuisi.
Mokymosi strategijų kūrimas - edukacinis psichologas gali padėti kurti individualizuotas mokymosi strategijas, kurios atitinka kiekvieno mokinio ar studento mokymosi stilių ir poreikius.
Mokymo ir mokymosi sąlygų vertinimas - edukacinis psichologas gali vertinti mokymo ir mokymosi sąlygas, kad padėtų mokytojams ir mokykloms gerinti mokymosi procesą.
Elgesio problemų sprendimas - edukacinis psichologas gali padėti mokytojams ir tėvams spręsti elgesio problemas susijusias su mokiniais ar studentais, kad pagerintų jų mokymosi procesą ir patirtį.
Specialiųjų poreikių asmenų mokymasis - edukacinis psichologas gali padėti su specialiųjų poreikių asmenų, tokių kaip pavyzdžiui vaikai su negalia ar turintiems kitų specialių poreikių vaikų mokymuisi.
Edukacinio psichologo tikslas yra padėti mokiniams ir studentams pasiekti savo mokymosi potencialą ir sėkmingai integruotis į mokymosi procesą.
Teisės psichologas
Teisės psichologas yra specialistas, turintis žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką. Jie taiko savo žinias teisinėse situacijose, kad padėtų teisininkams, teismams, klientams ir kitiems asmenims suprasti psichologinius reiškinius, kurie gali daryti poveikį teisinei situacijai. Teisės psichologai gali dirbti įvairiose srityse, įskaitant šias:
Teismo procesai - teisės psichologai gali teikti ekspertų nuomonę teisiniuose procesuose, nagrinėjant temas, tokias kaip kaltumas, nuolatinis elgesys, psichologiniai sutrikimai ir kt. Jie gali taip pat dirbti kaip patarėjai, rekomenduojant teismo sprendimus, atsižvelgiant į psichologinį aspektą.
Kriminologija - teisės psichologai gali taikyti psichologijos teorijas ir tyrimų metodus, kad suprastų nusikaltėlių elgesio priežastis, rizikos faktorius ir gydymo galimybes. Jie gali dirbti kaip patarėjai, teikiantys rekomendacijas dėl nusikaltėlių elgesio korekcijų, gali taip pat nagrinėti teisėjų ir policijos sprendimų poveikį bendruomenei.
Šeimos teisė - teisės psichologai gali teikti pagalbą šeimos teisiniuose procesuose, tokiose kaip skyrybos ar globos atvejai. Jie gali taikyti savo žinias apie šeimos psichologiją ir vaikų vystymąsi, kad padėtų nuspręsti, kokie sprendimai gali būti geriausi vaiko gerovei.
Teisinės priemonės - teisės psichologai gali taikyti savo žinias apie psichologiją ir elgesio pokyčius, kad parengtų teisines priemones, tokias kaip prevencijos programos ar gydymo programos, skirtas asmenims, kurie gali būti pažeidžiami arba turi elgesio sutrikimų.
Teisės psichologų vaidmuo yra padėti užtikrinti teisingumą ir teisėtumą, atsižvelgiant į psichologinius veiksnius, kurie gali paveikti teisinę situaciją.
Organizacinis psichologas
Organizacinis psichologas yra specialistas, kuris taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste. Jų darbo sritis apima įvairias organizacines temas, tokias kaip:
Darbo jėgos įtraukimas ir išlaikymas - organizacinis psichologas gali padėti organizacijoms pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus, kurie atitinka organizacijos poreikius. Jie gali taip pat padėti organizacijoms kurti darbo aplinkas ir kultūrą, kad pagerintų darbuotojų gerovę ir produktyvumą.
Vadovavimas ir vadovų mokymas - organizacinis psichologas gali padėti vadovams įgyti reikalingų įgūdžių, kad taptų sėkmingais vadovais. Jie gali taip pat padėti organizacijoms identifikuoti ir rengti būsimus vadovus.
Darbuotojų mokymas ir vystymas - organizacinis psichologas gali kurti ir įgyvendinti mokymo ir vystymo programas, kad pagerintų darbuotojų įgūdžius ir gebėjimus.
Psichologinės vertinimo ir grįžtamųjų ryšių sistema - organizacinis psichologas gali kurti ir įgyvendinti psichologines vertinimo programas, kad padėtų organizacijoms vertinti darbuotojų gebėjimus, gebėjimą prisitaikyti ir geriausius asmenis pareigose.
Organizacijų kultūros ir klimato kūrimas - organizacinis psichologas gali padėti organizacijoms kurti sveiką ir produktyvią darbo kultūrą ir klimatą, kad pagerintų darbuotojų gerovę ir organizacijos sėkmę.
Organizacinis psichologas taiko psichologinius principus ir mokslinius tyrimų metodus, kad padėtų organizacijoms veikti produktyviai ir sėkmingai. Jų tikslas yra padėti organizacijoms pasiekti savo tikslus ir pagerinti darbuotojų gerovę.
Psichoterapija. Psichoterapeutas.
Psichoterapeutas – tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo, Lietuvoje tai būna magistro studijos, pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ir pan. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas baigęs tik magistro studijas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau. Tai psichoterapeutas atlieka remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma, pavyzdžiui kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė psichologija, psichodinaminė psichologija ir pan. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją. Psichoterapeuto praktikos licenzija, tai dokumentas, patvirtinantis, kad psichoterapeutas turi teisę verstis psichoterapijos praktika. Taigi, psichologas įgyjęs psichotarapeuto diplomą ir licenziją turi teisę užsiimti psichoterapeuto praktika.
Psichoterapija – nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.
Psichoterapija – nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/ kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę.
Taigi, psichoterapija yra profesionali psichologinė pagalba, skirta žmonėms, turintiems įvairius psichologinius sutrikimus ar problemas, kad jie galėtų pagerinti savo savijautą ir spręsti savo problemas. Tai yra bendras procesas, skirtas padėti žmogui keisti savo požiūrį ir elgesį, kuris neigiamai veikia jų gyvenimą.
Psichoterapijoje, pacientas bendrauja su terapeutu, kuris padeda jiems suprasti ir apdoroti jų emocijas, mintis ir elgesį. Terapeutas gali naudoti įvairias terapijos technikas, pavyzdžiui, kognityvines, emocines ir vertybinio požiūrio terapijas, kad padėtų pacientui.
Psichoterapijos trukmė gali svyruoti nuo vieno karto iki kelių metų. Šis periodas priklauso nuo paciento/ kliento poreikių ir problemų sunkumo. Psichoterapija gali būti vykdoma tiek asmeniškai tiek grupėje.
Psichoterapijos kryptys:
Yra daug psichoterapijos krypčių, kurios skirtingais būdais ir metodais padeda pacientams spręsti psichologines problemas ir pasiekti psichologinę gerovę. Kiekviena iš šių krypčių turi savo metodų, principų ir tikslų, tačiau jos visos yra skirtos padėti pacientams/ klientams spręsti psichologines problemas ir tobulinti jų psichologinę gerovę. Pasirinkus konkrečią terapijos kryptį, svarbu rasti patikimą ir kvalifikuotą psichoterapeutą, kad būtų galima sėkmingai pasiekti terapijos tikslus.
Toliau norėsiu Jums pateikti keletą psichoterapinių krypčių:
Psichoanalitinė terapija
Psichoanalitinė terapija yra viena iš seniausių ir ilgiausiai praktikuojamų psichoterapijos formų, kurios pagrindas yra Sigmundo Freudo psichoanalizės teorijos. Ši terapija grindžiama tikėjimu, kad žmonės dažnai patiria psichologines problemas, nes jų psichika yra sudėtinga, ir kad suprasdami savo pasąmonę ir savo ankstyvosios vaikystės patirtis, jie gali atrasti priežastis dėl ko jie patiria psichologinius sunkumus. Psichoanalitinė terapija dažnai yra ilgalaikė terapija, kuriai reikia pasiruošti ir kurios metu pacientas turi susitikti su savo terapeutu reguliariai. Šios terapijos metu terapeutas padeda pacientui gilintis į savo pasąmonę, sapnus, tam kad jie galėtų suprasti savo psichikos procesus, susijusius su jų problemomis. Terapijos tikslas yra padėti pacientams atskleisti ir suprasti savo nesąmoningas mintis, jausmus ir elgesio modelius, kurie gali būti susiję su ankstyvojo gyvenimo patirtimi, ir juos iš naujo pervertinti, kad pacientai galėtų rasti sprendimus savo dabartiniams sunkumams. Psichoanalitinė terapija gali būti naudinga tiems, kurie siekia gerinti savo psichologinę gerovę, suprasti save ir savo elgesį, taip pat tiems, kurie susiduria su įvairiomis psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai arba psichosomatiniai sutrikimai.
Psichodinaminė terapija
Psichodinaminė terapija yra psichoterapinė terapijos forma, kurios pradininkas buvo Sigmundas Freudas, tačiau vėlesni teoretikai, tokie kaip Carl Jung, Alfred Adler ir Karen Horney praplėtė šią sritį.
Psichodinaminė terapija ir psichoanalitinė terapija yra itin glaudžiai susijusios terapijos sritys, tačiau turi šiek tiek skirtumų, tokių kaip pavyzdžiui psichoanalizė yra ilgesnė ir intensyvesnė terapijos forma, kuri gali trukti daugelį metų, o psichodinaminė terapija gali būti trumpesnė, pvz., keletą mėnesių ar metų.
Taip pat, psichoanalizė labiau susitelkia ties pasąmonės ir sapnų analize, kuo siekiama atskleisti psichologinius konfliktus ir sunkumus, kurie gali kilti dėl nepasiekto ar nesąmoningai blokuoto praeities patyrimų. Psichodinaminė psichologija, kita vertus, gali naudoti šiuos metodus, tačiau dažniau susitelkia ties šiuolaikinėmis psichologinėmis problemomis ir tuo, kaip šios problemos gali būti susijusios su paciento praeitimi ir asmeniniu gyvenimu. Psichodinaminės psichologijos tikslas yra padėti pacientui suprasti ir išspręsti savo psichologinius sunkumus, susijusius su anksčiau patirtomis traumomis ir pasąmonės procesais. Ši psichoterapija dažniausiai vyksta kartą ar kelis kartus per savaitę, ir jos metu pacientas yra skatinamas kalbėti apie savo mintis, jausmus ir gyvenimo patirtis. Psichodinaminė terapija remiasi psichoanalitiniais principais, ir jos metu yra nagrinėjamas paciento vaikystės ir ankstyvo gyvenimo patyrimas.
Galiausiai, psichodinaminė psichologija gali būti naudojama ne tik kaip psichoterapijos rūšis, bet ir kaip konsultacijos metodas, o psichoanalizė dažniau naudojama tik kaip ilgalaikė psichoterapijos rūšis.
Jungistinė terapija
Jungistinė terapija yra psichoterapijos forma, kuri remiasi šveicarų psichiatro Carl Gustav Jungo idėjomis. Jungiškosios krypties psichoterapija (Jungizmas) yra orientuota į asmens individuaciją, tai yra procesą, kuriame asmuo tampa savimi, taip pat siekia padėti pacientams susipažinti su savo pasąmone ir įsigilinti į jų gyvenimo tikslus, vertybes ir potencialą.
Jungiškosios krypties psichoterapijos praktikai teigia, kad žmonės turi gilesnį ir platesnį tapatumą, kuris yra daugiau nei tik tas, kas atsispindi kasdieniniame gyvenime. Taigi, Jungiškosios krypties psichoterapija remiasi archetipų, pasąmonės ir praeities patirties naudojimu, kad padėtų pacientui pasiekti savęs pažinimo ir sąmoningumo. Jungistinė terapija pasižymi aktyvia paciento dalyvavimo terapijos procese forma. Šios psichoterapijos metu yra keliami klausimai, užduotys, naudojamos vizualiacijos, tam kad pacientas galėtų susipažinti su savo praeitimi ir pasąmone, kad pažintų savo vertybes, tikėjimus ir svajones.
Jungistinė terapija taip pat naudoja archetipus ir simbolius, kad padėtų pacientui suvokti savo vidinę tikrovę, patirtis ir galutinai pažintų save. Jungistinė terapija gali padėti pacientams, kuriems reikia suprasti savo gyvenimo tikslus, įveikti sunkumus ir pasiekti gyvenimo pusiausvyrą ir siekti asmeninio augimo. Jungiškosios krypties psichoterapija taip pat gali padėti pacientams, kurie turi problemas susijusias su savęs pažinimu, emocijomis, santykiais ar kūrybiškumu.
Egzistencinė psichoterapija
Egzistencinė psichoterapija yra viena iš humanistinių psichoterapijos rūšių, kurios tikslas yra padėti žmonėms suprasti ir apdoroti gyvenimo iššūkius bei reikšmingus klausimus. Egzistencinė psichoterapija remiasi filosofine egzistencialistų tradicija, kuri teigia, kad žmogaus gyvenimas yra unikalus ir svarbus, bet tuo pat metu pilnas sunkumų ir iššukių.
Egzistencinė psichoterapija siekia padėti žmonėms atrasti ir patirti savo asmeninę reikšmę, suvokti gyvenimo paskirtį ir susidoroti su egzistenciniais klausimais, pavyzdžiui, mirties, laiko, prasmės ir atsakomybės temomis. Tai gali būti atliekama individualiai ar grupėje.
Egzistencinė psichoterapija apima įvairias technikas, pavyzdžiui, egzistencinę analizę, diskusijas ir meditacijas, kurios padeda pacientams suprasti ir išspręsti jų problemas. Egzistencinės krypties psichoerapeutas ir pacientas kartu dirba, kad suprastų paciento požiūrį į gyvenimą ir pateiktų rekomendacijas, kaip išspręsti problemas ir padidinti gyvenimo kokybę.
Humanistinė terapija
Humanistinė terapija yra psichoterapijos forma, kuri yra grindžiama žmogaus vertės ir jo potencialo galimybėmis. Ši psichoterapija siekia padėti pacientams pasiekti asmeninį augimą ir suprasti augimo sritį, skatinant saviraiškos, pasitikėjimo savimi ir savęs realizavimo procesus. Humanistinė terapija yra orientuota į paciento dabartinę būseną ir koncentruojasi į tai, ką pacientas patiria dabar, vietoj to, kad fokusuotųsi į praeitį ar nesąmoningą lygmenį. Psichoterapeutas padeda pacientui atskleisti ir suprasti savo tikslus, vertybes ir potencialą, kad jie galėtų atskleisti savo autentiškąjį savęs aspektą. Terapeutas taip pat remia paciento saviraiškos procesus, kad padėtų jiems prisiminti savo įgūdžius ir stiprybes ir išmokti dalytis savo jausmais. Humanistinė terapija yra daugiausia orientuota į paciento reikalavimus ir lūkesčius, o ne psichoterapeuto nustatytus tikslus. Terapeutas atviroje ir palaikančioje aplinkoje dirba kartu su pacientu, kad padėtų jiems tapti savimi ir pasiekti savo tikslus. Humanistinė psichoterapija gali būti naudinga tiems, kurie siekia savęs pažinimo, savo jausmų ir patirčių priėmimo ir savęs realizavimo proceso. Ji taip pat gali būti naudinga tiems, kurie susiduria su stresu, nerimu, depresija ar kitomis psichologinėmis problemomis, nes šios srities psichoterapeutas padeda jiems išsiaiškinti savo jausmus ir emocinę būseną, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus.
Gestalt psichoterapija
Gestalt psichoterapija yra psichoterapijos kryptis, kurią sukūrė Fritz Perls kartu su kitais psichologais. Gestalt psichoterapija yra orientuota į dabartinius paciento potyrius ir šiuo metu vykstančius procesus, o ne praeities ar ateities įvykius. Pagrindinis gestalt psichoterapijos tikslas yra padėti pacientams susivokti, kaip jie šiuo metu patiria save ir pasaulį, tam kad galėtų veikti savo gyvenime ir priimti atsakomybę už savo veiksmus. Gestalt psichoterapeutas padeda pacientams sutelkti dėmesį į savo čia ir dabar patyrimus, į savo kūno jutimus, emocijas ir mąstymo procesus, kurie vyksta šiuo metu. Gestalt psichoterapija remiasi filosofija, kad visi žmonės yra vieningi ir kad asmenybės yra visumos, kurios turi būti suvoktos kaip integruotos, o ne suskaldytos į atskirus komponentus. Gestalt psichoterapeutas gali naudoti įvairias kūno ir jausmų orientuotas technikas, pvz., koncentravimąsi į kvėpavimą, jausmų išraišką, gestų analizę ir kitus metodus, kad padėtų pacientui pasiekti savo tikslus. Gestalt psichoterapija taip pat pabrėžia sąveiką ir ryšius tarp žmonių. Šios srities psichoterapeutas gali padėti pacientui atpažinti ir išreikšti savo poreikius, viltis, baimes ir rūpesčius, tam kad galėtų užmegzti ryšius su kitais žmonėmis. Gestalt psichoterapija gali būti naudinga tiems, kurie siekia išsiaiškinti savo jausmus, kurti savo asmenybę, priimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus.
Sąveikos psichoterapija
Sąveikos psichoterapija (angl. interpersonal therapy) yra psichoterapijos kryptis, kurios pradininkas yra psichiatras ir psichoanalitikas Harry Stack Sullivan. Sąveikos psichoterapija yra orientuota į sąveiką ir santykius tarp žmonių. Ši psichoterapijos sritis pabrėžia socialinius, kultūrinius ir istorinius veiksnius, kurie formuoja asmenybę. Sąveikos psichoterapija susitelkia į paciento santykius su kitais žmonėmis, įskaitant jų šeimos narius, draugus, kolegas ir kitus žmones, su kuriais jie turi tam tikrus ryšius. Psichoterapeutas padeda pacientui išsiaiškinti, kaip jie suvokia ir interpretuoja savo santykius, kad galėtų išmokti juos keisti ir tobulinti. Psichoterapeutas padeda pacientui išmokti bendrauti efektyviau, geriau suprasti kitų žmonių perspektyvas ir padėti jiems pasiekti savo tikslus. Sąveikos psichoterapija yra orientuota į paciento dabartinę situaciją ir reikalavimus, tačiau taip pat atsižvelgia į praeities patirtis ir jų poveikį dabartinei situacijai. Sąveikos psichoterapeutas gali naudoti įvairias terapines technikas, pvz., palaikymą, klausymąsi, empatiją, refleksiją, iššūkį ir kt. Sąveikos terapija gali būti naudinga tiems, kurie siekia pagerinti savo santykius, išspręsti konfliktus, gerinti savo bendravimo įgūdžius ir padėti jiems pasiekti savo tikslus gyvenime.
Kognityvinė-behavioristinė (elgesio) terapija
Kognityvinė-behavioristinė (elgesio) terapija yra psichoterapijos forma, kurioje susijungia dvi psichologijos mokyklos: kognityvine ir elgesio. Ši psichoterapija grindžiama tikėjimu, kad mąstymas, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję, o neatsakingų ar destruktyvių mąstymo ar elgesio modelių keitimas gali padėti spręsti psichologines problemas. Kognityvinės elgesio terapijos metu pacientas ir psichoterapeutas dirba kartu, kad identifikuotų ir peržiūrėtų paciento neigiamas mąstymo schemas ir įsitikinimus, kurie gali padėti ar pakenkti asmens psichologinėms problemoms. Psichoterapeutas padeda pacientui išmokti kritiškai vertinti savo mąstymo modelius ir iš naujo įvertinti neigiamas mintis ar situacijas. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į elgesio elementą, kuris yra svarbus kognityvinės-elgesio terapijos procese. Šios terapijos metu psichoterapeutas padeda pacientui sukurti naujus, sveikesnius elgesio modelius. Kognityvinė-behavioristinė (elgesio) terapija dažnai naudojama gydant įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, post-trauminis stresas, priklausomybės ir pan. Paprastai ši terapija būna trumpalaikė, nes jai dažniausiai užtenka 10-20 sesijų. Kognityvinė-behavioristinė terapija yra struktūruota ir tikslinė, todėl tai gali būti naudinga tiems, kurie nori pasiekti konkrečius tikslus greičiau.
Apibendrinant.
Trumpai tariant įsivaizduokite tris pagrindines pakopas. Bakalauro pakopa, magistro pakopa ir psichoterapijos mokslų pakopa. Psichoterapeutas yra perėjęs visas tris pakopas, jis studijavo mažiausiai tris kartu. Magistrantūros pakopa, reiškia, kad specialistas studijavo mažiausiai dviejuose etapuose. O štai bakalauro pakopa yra mažiausia. Vidutiniškai bakalauro studijos užtrunka apie 4 metus. Magistrantūros studijos 2 metai. Psichoterapijos studijos dar papildomus, mažiausiai 3 metus.
Tačiau specialistas, psichologas turintis magistrantūros laipsnį gali būti baigęs kelias psichologijos kryptis, kaip pavyzdžiui sveikatos psichologiją ir vaiko psichologija, o gal net ir daugiau. Taip pat ir psichoterapeutas, jis gali būti baigęs kelias magistrantūros studijas, pavyzdžiui, būti klinikinės srities psichologas ir teisės psichologas. Taip pat psichoterapeutas gali būti išstudijavęs kelias psichoterapijos pakraipas, kaip pavyzdžiui, geštalt psichologijos ir dinaminės psichologijos pakraipas.
Kodėl svarbu žinoti kokios pakraipos psichologas psichoterapeutas yra?
Galėčiau pateikti pavyzdį. Kai mums skauda dantį? Mes žinome, kad jei mums reikia ištraukti šaknį, mes renkamės odontologą chirurgą, tačiau jei mums užtenka gydymo plomba, tuomet kreipiamės į gydytoją odontologą. Jei mums reikalinga dantų higiena, mes renkamės dantų higienistą. Bet visą tai vadinama stomatologija / odontologija. Taip pat ir psichologijoje, priklausomai nuo Jūsų problemos reikėtų rinktis atitinkamo išsilavinimo specialistą. Jei jus kamuoja depresija rekomenduotinas klinikinis psichologas, kurio trumpalaikės pagalbos gal Jums ir pakaktų arba psichoterapeutas kurio specializacija yra darbas su klinikinėmis asmens problemomis. Jei kamuoja traumos atėjusios iš vaikystės, ko gero jums tinkamiausias psichodinaminės ar psichoanalitinės psichologijos psichoterapeutas ir panašiai. Dažną atvejį tai galite aptarti su psichologu, kurį katik pasirinkote, save gerbiantis specialistas, žinodamas, kad negali Jums padėti ir tai yra ne jo sritis, jus nukreips konsultacijai pas kitą kompetentingą psichologą ar psichoterapeutą.
~~~
Tavo J.
Reikia psichologinės konsultacijos?
Komentarai