Pasitikėjimas santykiuose. Kaip jis atsiranda ir kaip jį atkurti?
Apie sunkų pokalbį darbe papasakoji draugui. Kitą dieną supranti, kad apie jį jau žino ir bendri pažįstami. Draugas atsiprašo, jūs toliau bendraujate. Bet kai po kelių savaičių vėl nutinka kas nors svarbaus, pagauni save svarstant, ar verta jam apie tai pasakoti. Net jei tiki, kad jis nuoširdžiai gailisi, pasitikėti taip, kaip anksčiau, dar sunku.
Pasitikėjimas santykiuose auga, kai iš patirties žinai, kad gali žmogumi pasikliauti. Tai ir jausmas, kurį atpažįsti iš paprastų dalykų. Gali pasakyti, kad tau sunku, paprašyti pagalbos ar nesutikti ir tikėtis, kad kitas žmogus su tavimi elgsis pagarbiai. Kai pasitikėjimas nukenčia, jam atkurti dažniausiai reikia aiškiai įvardyti, kas įvyko, prisiimti atsakomybę ir duoti laiko pamatyti, ar elgesys keičiasi (Rempel et al., 1985; Lewicki et al., 2016; Schweitzer et al., 2006).
Kaip atsiranda pasitikėjimas santykiuose?
Paprastai apie pasitikėjimą susimąstai tada, kai reikia kuo nors pasikliauti. Iki tol jį kuriate kasdien. Draugė išklauso ir pasilieka tai, ką jai patikėjai. Artimas žmogus išgirsta, kad tau reikia pabūti vienam (vienai), ir duoda erdvės. Kolega, supratęs, kad nespės padaryti darbo, pasako apie tai dar prieš terminą. Ilgainiui iš tokių situacijų susidaro įspūdis, ko iš žmogaus gali tikėtis (Rempel et al., 1985; McAllister, 1995).
Tuo pačiu žmogumi gali pasitikėti skirtingai. Gal kolegai ramiai patiki svarbią užduotį, o apie asmeninius rūpesčius mieliau kalbi su drauge. Šeimoje gali pasikliauti žmogumi, kai reikia praktinės pagalbos, bet atsargiai rinktis, ką jam pasakoji apie savo santykius. Užuot savęs klausęs (-usi) „Ar aš juo pasitikiu?“, pamėgink paklausti konkrečiau. „Ką šiam žmogui jaučiuosi galįs (galinti) patikėti?“ (McAllister, 1995).
Kaip pasitikėjimas prarandamas?
Kartais užtenka vieno poelgio. Sužinai, kad žmogus sąmoningai nuslėpė tai, kas tau buvo svarbu, ir pradedi abejoti net ankstesniais jo žodžiais. Kartais pasitikėjimas silpsta po truputį. Susitarimai vis pamirštami. Pabandžius apie tai pasikalbėti, išgirsti, kad išpūtei smulkmeną. Po kurio laiko tiesiog imi planuoti taip, lyg to žmogaus pagalbos nesulauktum.
Verta įvardyti, kuo dabar sunkiau pasikliauti. Jei kolega pavėlavo, gali kilti klausimas, ar kitą kartą jis laikysis termino. Jei jis dar ir pasakė, kad užduotis atlikta, nors taip nebuvo, kyla papildomas klausimas, ar gali kliautis jo žodžiu. Laboratoriniame tyrime dalyviams buvo sunkiau vėl pasitikėti, kai nepatikimą elgesį lydėjo apgaulė (Schweitzer et al., 2006).
Ko reikia, kad vėl galėtum pasitikėti?
Pirmiausia padeda konkretus atsiprašymas. Atsiprašymų tyrime dalyviai palankiau vertino atsiprašymą, kai žmogus pripažino atsakomybę ir pasiūlė, kaip atitaisyti žalą. Draugystėje tai galėtų skambėti taip. „Papasakojau tai, ką prašei pasilikti tarp mūsų. Suprantu, kodėl dabar atsargiau su manimi kalbi. Jei norėsi, galiu pasakyti, kam tai pasakojau, ir paprašyti, kad jie toliau to neperduotų“ (Lewicki et al., 2016).
Tada svarbu, kaip žmogus elgiasi kitą kartą. Pavyzdžiui, sutariate, kad prieš pasakodamas apie tavo reikalus jis tavęs atsiklaus. Po kelių savaičių atsiranda tokia situacija ir jis iš tiesų parašo tau. Tokie pasikartojantys veiksmai duoda pagrindo spręsti, ar susitarimas veikia. Laikas leidžia tuos veiksmus pamatyti (Schweitzer et al., 2006).
Artumo gali ieškoti savo tempu. Gal tau kol kas tinka susitikti kavos ir pasikalbėti apie kasdienybę. Gal nori atvirai aptarti, kas įvyko, o jautresnius dalykus dar kurį laiką pasilikti sau. Jei susitarimų ir toliau nesilaikoma, gali rinktis daugiau atstumo. Plačiau apie tai, kaip pasakyti, kas tau priimtina, skaityk straipsnyje apie asmenines ribas. Kaip pasakyti „ne“ ir susitvarkyti su kaltės jausmu?
Nuo ko pradėti, jei vis dar abejoji?
Pagalvok apie vieną konkretų santykį ir atsakyk sau į tris klausimus.
Kuo anksčiau galėjau pasikliauti ir kas pasikeitė?
Kokį konkretų elgesį turėčiau pamatyti, kad vėl jausčiausi saugiau?
Kiek artumo šiuo metu noriu ir kokios ribos man padėtų?
Jeigu sunku atskirti, ar atsargumas kyla iš to, kas vyksta dabar, ar iš ankstesnių patirčių, į konsultaciją gali atsinešti vieną situaciją. Kartu galime pasižiūrėti, ką joje pastebėjai, kas tau svarbu ir kaip apie tai pasikalbėti. Individuali psichologo konsultacija internetu su Jolita Sorokinaite
Šaltiniai
Lewicki, R. J., Polin, B., & Lount, R. B., Jr. (2016). An exploration of the structure of effective apologies. Negotiation and Conflict Management Research, 9(2), 177–196. DOI
McAllister, D. J. (1995). Affect- and cognition-based trust as foundations for interpersonal cooperation in organizations. Academy of Management Journal, 38(1), 24–59. DOI
Rempel, J. K., Holmes, J. G., & Zanna, M. P. (1985). Trust in close relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 49(1), 95–112. DOI
Schweitzer, M. E., Hershey, J. C., & Bradlow, E. T. (2006). Promises and lies: Restoring violated trust. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 101(1), 1–19. DOI
Komentarai