top of page

Kodėl nepasitenkinimas ir pyktis tampa tavo šešėliu bei kaip susigrąžinti vidinę ramybę?

Ar kada nors pagavai save galvojant, jog kasdienybė tapo panaši į vaikščiojimą po minų lauką? Atrodo, kad bet kokia smulkmena: ne vietoje paliktas puodelis, ar ne laiku gautas laiškas, sukelia vidinę ar kūno įtampą. Tas nuolatinis nepasitenkinimas ir pyktis dažnai nėra tik prasta nuotaika, tai gali būti ženklas, kad emocinis rezervuaras jau tuštėja, o ribos buvo peržengtos tiek kartų, jog nebežinai, kur baigiasi kantrybė ir prasideda chaosas.


Raktiniai žodžiai: nepasitenkinimas pyktis, emocinė sveikata, pykčio valdymas, saviugda, Jolita Sorokinaitė, vidinė ramybė, psichologinė pusiausvyra.


Vyras šviesiai pilkiame marškiniuose delnais užsidengia veidą. Fonas baltas. Jo laikysena rodo nerimą arba svarstymą.

Emocinis nuovargis: kai kantrybės taurė nebetelpa delnuose


Dažnai manome, jog pyktis yra destruktyvi jėga, kurią reikia užgniaužti. Tačiau psichologiniu požiūriu pyktis yra tarsi signalizacijos signalas, saugantis tavo vertybes. Kai jauti, kad tavo poreikiai ignoruojami, o pastangos lieka neįvertintos, kyla natūrali reakcija - nepasitenkinimas. Jei nuolat bandai būti „geras“ ar „gera“ kitiems, pamiršdamas (-a) save, tas slopinamas pyktis niekur nedingsta. Jis kaupiasi, kol galiausiai prasiveržia visai netinkamose situacijose.


Kai žmogus yra pavargęs nuo nuolatinio streso, bėgimo, kognityviniai resursai išsenka. O išsękus kognityviniams resursams smegenys nebegeba tinkamai reguliuoti emocijų, ir tuomet bet koks, net irmenkiausias nesklandumas atrodo kaip didžiulė katastrofa. Tai būsena, kai jautiesi tarsi įstrigęs (-usi) akligatvyje, o vienintelis būdas išreikšti save lieka aštrus žodis ar vidinis graužatis.


Nepasitenkinimas ir pyktis kaip neteisingų lūkesčių atspindys


Mūsų visuomenėje įprasta kelti sau itin aukštus reikalavimus. Tikriausiai esi pastebėjęs (-usi), kad didžiausias nepasitenkinimas kyla tada, kai tavo susikurtas „tobulas“ planas ar matymas, galiausiai nesutampa su realybe. Tai vadinama kognityviniu disonansu.


Taip pat įtaką daro ir tikėjimasis, kad aplinka visada bus palanki, o žmonės nuspės tavo norus be žodžių, tuomet iš anksto programuoji savonusivylimą.


Moksliniai tyrimai rodo, kad chroniškas nepasitenkinimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip mes vertiname socialinį teisingumą. Jei jautiesi skriaudžiamas (-a) likimo ar kolegų, pyktis tampa tavo gynybiniu skydu. Tačiau ilgainiui tas skydas pasidaro toks sunkus, kad nebeturi jėgų džiaugtis paprastais dalykais.




Kaip išeiti iš užburto rato?


Pirmas žingsnis link ramybės yra pripažinimas. Nustok bėgti nuo savo jausmų. Kai kitą kartą pajusi kylantį pyktį, paklausk savęs: „Apie ką šis jausmas nori man pranešti?“. Galbūt tau trūksta poilsio? O gal laikas pasakyti „ne“ tam, kas tave sekina?


  1. Sustok ir įvardink. Vos pajutęs (-usi) įtampą, mintyse ištark: „Dabar aš jaučiu nepasitenkinimą“. Tai padeda atskirti save nuo emocijos.

  2. Ieškok šaltinio. Ar pyktis nukreiptas į žmogų, ar į situaciją, kurios negali kontroliuoti? Mokymasis priimti netobulumą yra raktas į emocinę laisvę.

  3. Brėžk ribas. Nepasitenkinimas dažnai kyla dėl to, kad leidžiame kitiems užgrobti mūsų asmeninę erdvę. Būk drąsus (-i) ginti savo laiką ir energiją.

  4. Įsivardink, ko tau dabarlabiausiai reikia?


Atmink, kad emocijų valdymas nėra jų slopinimas. Tai gebėjimas suprasti savem ką sako tavo emocijos ir reaguoti taip, kad nekenktum nei sau, nei kitiems.


Straipsnį parengė, psichologė Jolita Sorikinaitė


Individuali psichologo konsultacija
From€50.00
1h
Užsakyti


  • Li, C., & Zhang, H. (2020). Life Satisfaction Predicts Perceived Social Justice: The Lower Your Life Satisfaction, the Less Just You Perceive Society to Be. Frontiers in Psychology, 11, Article 540835. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2020.540835

  • Sturgeon, J., Ziadni, M., Trost, Z., Darnall, B. & Mackey, S. (2017). Pain catastrophizing, perceived injustice, and pain intensity impair life satisfaction through differential patterns of physical and psychological disruption. Scandinavian Journal of Pain, 17(1), 390-396. https://doi.org/10.1016/j.sjpain.2017.09.020

 
 
 

Komentarai


bottom of page