Kodėl jaučiu kaltę, kai ilsiuosi, o darbai dar nebaigti?
Užsikaiti arbatos, pagaliau atsisėdi ir tuoj pat prisimeni, kad dar neatsakei į laišką. Tada akys užkliūva už indų kriauklėje. Net nespėji atsigerti, o galvoje jau skamba: „Gal pirma viską padarysiu?“ Jei poilsį sau leidi tik tada, kai visi darbai baigti, net trumpa pertrauka gali atrodyti kaip apsileidimas. O kai sąrašas nuolat pildosi, tos akimirkos, kai jau galima ilsėtis, vis tenka palaukti.
Kas vyksta, kai prisėdi, o mintys lieka prie darbų?
Kartais sunkiausia palikti ne patį darbą, o klausimą, kada prie jo grįši. Pavyzdžiui, baigi darbo dieną, bet vakarieniaudamas (-a) mintyse vis dėlioji atsakymą į rytojaus laišką. Eksperimentuose nebaigtos užduotys dalyviams primindavo apie save net tada, kai jie jau užsiimdavo kita veikla. Konkretus planas, kada ir kaip grįžti prie užduoties, padėjo sumažinti tokių minčių įsiterpimą (Masicampo & Baumeister, 2011).
Mintis „dar reikia atsakyti į laišką“ ir mintis „jei dabar ilsiuosi, elgiuosi neatsakingai“ gali kilti viena po kitos. Pirmoji primena apie užduotį. Antroji jau vertina tavo elgesį. Verta pagauti būtent tą akimirką, kai nuo „liko darbas“ pereini prie „turėčiau jaustis blogai, kad jo nedarau“.
Jei laisvas laikas tau atrodo iššvaistytas, gali būti sunkiau mėgautis net tuo, ką pasirinkai savo noru. Tyrimuose žmonės, linkę laisvalaikį laikyti laiko švaistymu, juo vidutiniškai mėgavosi mažiau. Tai ypač išryškėjo tada, kai veikla buvo maloni savaime ir neturėjo atskiro praktinio tikslo (Tonietto et al., 2021).
Kaip pailsėti, kai darbai dar nebaigti?
Pabandyk vieną vakarą sąmoningai palikti rytojui darbą, kuris gali palaukti. Tegul tai būna nedidelis dalykas, pavyzdžiui, neskubus laiškas ar švarių skalbinių lankstymas. Svarbu pasirinkti situaciją, kurioje turi šiek tiek laisvės spręsti.
Užrašyk, kada ir nuo ko pradėsi. Vietoj „rytoj susitvarkysiu“ gali užtekti „rytoj po pusryčių atsakysiu į laišką ir pridėsiu dokumentą“. Užrašyk tiek, kiek reikia, kad rytoj žinotum pirmą žingsnį.
Skirk sau dešimt minučių pertraukai. Išgerk arbatą, išeik trumpam į kiemą ar tiesiog atsisėsk prie lango. Jei pastebėsi, kad mintyse vėl dirbi, primink sau: „Jau žinau, kada prie to grįšiu.“
Pastebėk, ko tikėjaisi ir kas nutiko. Gal atrodė, kad po pertraukos bus dar sunkiau susikaupti. O gal bijojai, kad visą laiką save grauši. Po dešimties minučių pasižiūrėk, kas iš tiesų nutiko. Jeigu vis dar jauti kaltę, gali užtekti pastebėti, kad šį kartą leidai sau truputį pailsėti, nors kaltė dar nepraėjo.
Šiame bandyme planas padeda palikti užduotį konkrečiam laikui, o pertrauka leidžia patirti, kaip jautiesi trumpam nuo jos atsitraukęs (-usi). Atsigavimo po darbo tyrimuose gebėjimas mintimis atsitraukti nuo darbo išskiriamas kaip viena iš poilsio patirčių, šalia atsipalaidavimo ir galimybės pačiam (pačiai) spręsti, kaip leisti laisvą laiką (Sonnentag & Fritz, 2007).
Ką daryti, jei darbų iš tiesų per daug?
Kartais užtenka susitarti su savimi, kada atsakysi į laišką. O kartais prisėdi tik penkioms minutėms, nes laukia vakarienė, vaiko namų darbai ir dar keli neatidėliotini reikalai. Tokiu atveju verta paklausti: „Ką iš šito galima atidėti, kuo galiu pasidalyti ir kur man reikia pagalbos?“ Gal šį vakarą užteks paprastesnės vakarienės. Gal namuose jau seniai reikia pokalbio apie tai, kas už ką atsakingas.
Jei laiko poilsiui yra, bet vos sustojęs (-usi) imi save graužti, įsiklausyk, ką sau sakai. Ar baiminiesi ką nors nuvilti? Ar atrodo, kad prisėdęs (-usi) tapsi tingus (-i)? Apie tai, kaip pastebėti tokias griežtas mintis, plačiau rašiau tekste apie savikritiką. Savikritika: kaip nustoti save graužti dėl kiekvienos klaidos?
Kada verta apie tai pasikalbėti?
Jei ilgą laiką sunku atsitraukti nuo pareigų, o įtampa jau persikelia į miegą, laisvalaikį ar santykius, šią temą gali atsinešti į konsultaciją. Kartu galime pasižiūrėti, kas vyksta tomis akimirkomis, kai norėtum sustoti, ir kokių pokyčių tavo kasdienybėje iš tiesų įmanoma imtis. Individuali psichologo konsultacija internetu
Moksliniai šaltiniai
Masicampo, E. J., & Baumeister, R. F. (2011). Consider it done! Plan making can eliminate the cognitive effects of unfulfilled goals. Journal of Personality and Social Psychology, 101(4), 667–683. DOI
Sonnentag, S., & Fritz, C. (2007). The Recovery Experience Questionnaire: Development and validation of a measure for assessing recuperation and unwinding from work. Journal of Occupational Health Psychology, 12(3), 204–221. DOI
Tonietto, G. N., Malkoc, S. A., Reczek, R. W., & Norton, M. I. (2021). Viewing leisure as wasteful undermines enjoyment. Journal of Experimental Social Psychology, 97, 104198. DOI
Komentarai