Norų ir poreikių skirtumai poroje: ką apie tai sako schemų terapija?

„Noriu, kad atrašytum greičiau.“

„Noriu, kad daugiau laiko praleistum su manimi.“

„Nenoriu, kad vėl važiuotum pas draugus.“

„Noriu, kad pats (pati) suprastum, ko man reikia.“

Porose tokių sakinių girdime nuolat. Kartais atrodo, kad konfliktas vyksta dėl žinutės, vakaro su draugais, neplautų indų ar per mažai laiko kartu. Tačiau schemų terapijos požiūriu po konkrečiu noru dažnai slypi daug gilesnis sluoksnis.

Noras dažniausiai nusako, kaip norėtume, kad mūsų poreikis būtų patenkintas. Poreikis atsako į klausimą, ko mums iš tiesų reikia, kad santykyje galėtume jaustis saugūs, priimti, svarbūs ir išlikti savimi. Būtent todėl norų ir poreikių skirtumai poroje tampa ypač svarbūs tada, kai tas pats konfliktas kartojasi vėl ir vėl.

Kuo noras skiriasi nuo emocinio poreikio?

Įsivaizduok, kad sakai partneriui:

„Noriu, kad vakare nežiūrėtum į telefoną ir pabūtum su manimi.“

Tai yra konkretus noras.

Tačiau už jo gali slypėti visai kas kita:

„Noriu jausti, kad esu tau svarbus (-i).“

„Man trūksta artumo.“

„Noriu jausti, kad galiu tave pasiekti emociškai.“

Schemų terapijoje žmogaus emociniai poreikiai laikomi viena centrinių sąvokų. Jeffrey Young ir jo kolegos išskyrė kelias bazinių emocinių poreikių grupes: saugaus prisirišimo ir ryšio su kitais, autonomijos bei kompetencijos, laisvės reikšti savo emocijas ir poreikius, spontaniškumo ir žaismingumo, taip pat realistiškų ribų bei savikontrolės poreikius (Young, Klosko, & Weishaar, 2003). Vėlesnėje schemų terapijos literatūroje šie poreikiai išlieka svarbia teorinio modelio dalimi.

Paprasčiau tariant, noras yra vienas kelias, kuriuo bandome nueiti iki poreikio.

Poreikis gali būti artumas. Noras gali būti, kad partneris šį vakarą liktų namuose.

Poreikis gali būti saugumas. Noras gali būti, kad partneris iš karto atrašytų į žinutę.

Poreikis gali būti autonomija. Noras gali būti savaitgalį kelias valandas praleisti vienam (-ai).

Problema atsiranda tada, kai konkretų norą pradedame laikyti vieninteliu įmanomu būdu gauti tai, ko mums reikia.

Kokius emocinius poreikius išskiria schemų terapija?

Schemos terapijoje kalbama ne tik apie poreikį būti mylimam. Žmogui santykyje reikia kelių skirtingų dalykų.

Saugus ryšys, priėmimas ir emocinis atliepimas

Mums svarbu jausti, kad kitas žmogus yra emociškai prieinamas, kad galime juo pasitikėti, būti išgirsti ir priimti. Kai šis poreikis santykyje stipriai suaktyvėja, noras gali skambėti:

„Parašyk man, kai atvažiuosi.“

„Pasakyk, kad mane myli.“

„Kodėl manęs neapkabinai?“

„Kodėl tau draugai svarbesni už mane?“

Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus iš tiesų nori kontroliuoti partnerį. Kartais po tokiu elgesiu slypi labai paprastas klausimas: „Ar aš tau svarbus (-i)?“

Schemų terapijos tyrimai rodo, kad emocinės deprivacijos, paliktumo ir kitų atsiskyrimo bei atstūmimo srities schemų aktyvumas siejasi su sunkumais artimuose santykiuose. Naujesni porų tyrimai taip pat rodo ryšį tarp emocinės deprivacijos schemos ir mažesnio pasitenkinimo romantiniais santykiais (Kover et al., 2024).

Autonomija, kompetencija ir savo tapatumas

Artimas ryšys nereiškia, kad du žmonės turi tapti vienu. Žmogui reikia ne tik artumo, bet ir galimybės išlikti savimi.

Todėl frazė:

„Noriu pabūti vienas (-a)“

nebūtinai reiškia:

„Aš tavęs nenoriu.“

Ji gali reikšti:

„Man reikia erdvės atsigauti.“

„Man svarbu neprarasti savo gyvenimo.“

„Man reikia jausti, kad galiu pats (pati) priimti sprendimus.“

Porose ši vieta dažnai tampa skausminga. Vieno žmogaus autonomijos poreikis kitam gali pasirodyti kaip atstūmimas. O vieno žmogaus artumo poreikis kitam gali pasirodyti kaip spaudimas. Ir abu gali būti nuoširdžiai įsitikinę, kad problema yra partnerio elgesys.

Porų konsultacija | Porų psichologas

From€70.00

1h

Užsakyti

Laisvė išsakyti savo poreikius ir emocijas

Schemų terapijoje svarbus ir poreikis laisvai reikšti pagrįstus jausmus bei poreikius. Jeigu žmogus ilgą laiką mokėsi prisitaikyti, būti „geras“, nepykti, nesiskųsti ir pirmiausia galvoti apie kitus, santykyje gali atsitikti paradoksalus dalykas. Jis (ji) ilgai nieko neprašo. Tada vieną dieną sprogsta:

„Aš viską darau dėl mūsų, o tau visiškai nerūpi.“

Partneriui tai gali atrodyti kaip netikėtas priekaištas. Tačiau už jo kartais slypi ilgai neišsakytas poreikis: „Aš taip pat noriu būti pastebėtas (-a).“ Žmogui, turinčiam stiprų pasiaukojimo ar pritarimo siekimo schemą, gali būti lengviau tenkinti kitų poreikius nei pripažinti savuosius. Tada poreikis neišnyksta. Jis tiesiog ilgą laiką lieka nepatenkintas, be atsako.

Kodėl mažas partnerio poelgis kartais sukelia labai didelę reakciją?

Čia atsiranda viena svarbiausių schemų terapijos idėjų. Mes reaguojame ne tik į tai, kas vyksta dabar. Dabartinė situacija gali aktyvuoti ankstyvąją neadaptyvią schemą. Schema yra platus emocijų, minčių, kūno pojūčių ir prisiminimų modelis, per kurį interpretuojame save, kitus ir santykius (Young et al., 2003; Sundgren & Allen, 2023).

Partneris neatrašė tris valandas. Objektyvus faktas yra būtent toks. Tačiau aktyvavi paliktumo schema gali sakyti:

„Jis (ji) tolsta.“

Emocinės deprivacijos schema:

„Vėl niekam nerūpi, kaip aš jaučiuosi.“

Nepasitikėjimo schema:

„Kažkas čia ne taip.“

Defektyvumo schema:

„Tikriausiai aš jam (jai) nebeįdomus (-i).“

Todėl vienam žmogui trys valandos be žinutės bus visiškai neutrali situacija, o kitam taps stipraus nerimo, pykčio ar liūdesio šaltiniu. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl poros kartais nuoširdžiai nesupranta viena kitos reakcijų.

Kai kalba ne poreikis, o schema

Svarbu atskirti dar vieną dalyką. Ne kiekvienas stiprus noras yra bazinis emocinis poreikis.

Pavyzdžiui:

„Man reikia žinoti, kur tu esi kiekvieną minutę.“ Tai nėra bazinis emocinis poreikis. Bazinis poreikis gali būti saugumas. Nuolatinis partnerio tikrinimas yra vienas iš būdų, kuriuo žmogus bando tą saugumą susikurti.

„Man reikia, kad niekada su manimi nesiginčytum.“ Tikrasis poreikis gali būti priėmimas arba emocinis saugumas.

„Man reikia, kad visą laisvalaikį būtume kartu.“ Po tuo gali slypėti artumo poreikis arba stipri palikimo baimė.

Šis skirtumas labai svarbus. Pripažinti žmogaus poreikį nereiškia pritarti kiekvienam būdui, kuriuo jis bando tą poreikį patenkinti.

Tas pats poreikis gali būti išreiškiamas labai skirtingai

Schemų terapija padeda suprasti dar vieną poroms svarbų reiškinį. Kai skauda, ne visi einame artyn. Vienas žmogus gali vytis partnerį:

„Pasikalbėk su manimi dabar.“

Kitas gali atsitraukti:

„Palik mane ramybėje.“

Išoriškai atrodo, kad jų poreikiai visiškai priešingi. Tačiau abiejų viduje gali būti pažeistas tas pats saugaus ryšio poreikis. Vienas bijo prarasti ryšį ir todėl artėja. Kitas bijo būti sužeistas, sukritikuotas ar užvaldytas ir todėl atsitraukia. Taip susiformuoja ciklas.

Kuo vienas stipriau spaudžia, tuo kitas labiau traukiasi.

Kuo kitas labiau traukiasi, tuo pirmasis stipriau reikalauja artumo.

Schemos terapijos požiūriu svarbu pamatyti ne tik elgesį, bet ir pažeidžiamumą, kurį tas elgesys saugo. Tyrimuose ankstyvosios neadaptyvios schemos siejamos ne tik su individualiais sunkumais, bet ir su partnerių tarpusavio dinamika bei pasitenkinimu santykiais (Kover et al., 2024).

Kaip suprasti, ko man iš tikrųjų reikia?

Kai kitą kartą labai stipriai norėsi, kad partneris kažką padarytų, pabandyk neužstrigti ties pirmu atsakymu.

Tarkime:

„Noriu, kad šį vakarą liktum namuose.“

Paklausk savęs:

Ką man tai duotų?

Galbūt:

„Jaustumeisi artimesni.“

Tada dar kartą:

Kas man šiame artume svarbu?

„Noriu jausti, kad mūsų santykiai tau svarbūs.“

Ir dar giliau:

Ko bijau, jeigu to negaunu?

„Bijau, kad tolstame.“

Štai čia jau priartėjame prie poreikio ir galbūt prie schemos, kuri tuo metu suaktyvėjo.

Pokalbis tada gali pasikeisti.

Vietoje:

„Tau draugai visada svarbiau.“

atsiranda:

„Pastaruoju metu jaučiuosi nuo tavęs nutolęs (-usi). Kai dažnai leidžiame laiką atskirai, manyje atsiranda nerimo. Norėčiau, kad rastume daugiau laiko mums.“

Tai nėra stebuklinga konfliktų formulė. Tačiau tai jau pokalbis apie ryšį, o ne kova dėl to, kas laimės vakarą.

Ar partneris turi patenkinti mano emocinius poreikius?

Čia labai svarbi riba.

Partneris gali padėti patenkinti tavo emocinius poreikius, tačiau nėra atsakingas už visų jų patenkinimą.

Sveikame santykyje mokomės ir priimti rūpestį iš kito, ir patys rūpintis savo poreikiais. Jeigu tau reikia saugumo, gali prašyti partnerio daugiau aiškumo, bet saugumo negalima kurti kontroliuojant. Jeigu tau reikia artumo, gali prašyti laiko kartu, tačiau artumas negali būti išgaunamas draudžiant partneriui turėti savo gyvenimą. Jeigu tau reikia būti išgirstam (-ai), gali mokytis apie tai kalbėti, tačiau partneris negali visada atspėti, ką jauti. Įdomu tai, kad tyrime, kuriame dalyvavo 941 romantiniuose santykiuose esantys suaugę žmonės, emocinio pasitenkinimo schema buvo vienas stipriausių geresnės santykių kokybės prediktorių. Taip pat reikšmingas buvo gebėjimas rūpintis savimi ir savo poreikius laikyti svarbiais, o ne vien rūpintis kitu žmogumi (Sundgren & Allen, 2023).

Poreikis pasako, ko man reikia. Noras pasako, kaip tikiuosi tai gauti. Norų ir poreikių skirtumai poroje.

Galima prisiminti vieną paprastą skirtumą.

Noras dažniausiai yra konkretus sprendimas.

„Parašyk.“

„Apkabink.“

„Lik namuose.“

„Pasakyk, kad mane myli.“

Poreikis yra giliau.

„Man reikia ryšio.“

„Man reikia saugumo.“

„Man reikia būti priimtam (-ai).“

„Man reikia erdvės būti savimi.“

„Man reikia galėti pasakyti, ką jaučiu.“

„Man reikia lengvumo ir spontaniškumo.“

Schemų terapija padeda žengti dar vieną žingsnį ir paklausti: Kodėl būtent šioje situacijoje mano poreikis tapo toks skausmingas? Kartais atsakymas yra dabartiniame santykyje. Kartais dabartinis santykis tik palietė daug senesnę vietą. O dažniausiai verta pamatyti abu. Kai poroje pradedame kalbėti ne tik apie tai, ką partneris turi padaryti, bet ir apie tai, kas vyksta mūsų viduje, atsiranda visai kitokia galimybė susitikti. Ne kaip dviem žmonėms, kovojantiems dėl savo tiesos. O kaip dviem žmonėms, bandantiems suprasti, kas jiems iš tiesų svarbu.

Šaltiniai

Kover, L., Szollosi, G. J., Frecska, E., Bugan, A., Berecz, R., & Egerhazi, A. (2024). The association between early maladaptive schemas and romantic relationship satisfaction. Frontiers in Psychology, 15, 1460723. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2024.1460723

Sundgren, M., & Allen, A. (2023). The role of early adaptive schemas in heterosexual romantic relationships. Sexuality & Culture, 27, 390–414. https://doi.org/10.1007/s12119-022-10018-2

Pilkington, P. D., Karantzas, G. C., Faustino, B., & Pizarro-Campagna, E. (2024). Early maladaptive schemas, emotion regulation difficulties and alexithymia: A systematic review and meta-analysis. Clinical Psychology & Psychotherapy, 31(1), e2914. https://doi.org/10.1002/cpp.2914

Young, J. E., Klosko, J. S., & Weishaar, M. E. (2003). Schema therapy: A practitioner’s guide. Guilford Press.

Raktažodžiai norų ir poreikių skirtumai poroje, emociniai poreikiai santykiuose, schemų terapija poroms, baziniai emociniai poreikiai, poreikiai poroje, ankstyvosios maladaptyvios schemos, emocinio nepritekliaus schema, palikimo schema, santykių konfliktai, artumo poreikis, saugumo poreikis santykiuose, emocinis ryšys poroje