Vaiko emocijos po skyrybų: kaip atpažinti tai, kas lieka neišsakyta?

Skyrybos yra tėvų pasirinkimas, bet vaikams tai dažnai tampa viso jų pasaulio griūtimi, kurioje jie privalo išmokti išgyventi. Dažnai tėvai, patys išgyvendami didžiulį stresą, tikisi, kad vaikas „kažkaip adaptuosis“. Tačiau vaiko vidinis pasaulis po skyrybų primena namą, kuriame staiga dingo visos atramos. Suprasti, ką jaučia vaikas, nėra lengva, nes jo emocijos dažnai slepiasi po elgesio pokyčiais, o ne žodžiais. Kaip tėvai gali tapti saugiu uostu šiame audringame vaiko gyvenimo etape?

Raktiniai žodžiai: vaiko emocijos po skyrybų, vaiko psichologija skiriantis, tėvų skyrybos poveikis vaikui, kaip padėti vaikui po skyrybų, Jolita Sorokinaitė, vaiko kaltės jausmas, vaikų elgesio pokyčiai.

Emocijų spektras: nuo kaltės iki pykčio

Viena dažniausių ir skaudžiausių emocijų, su kuria susiduria vaikas, yra nepagrįstas kaltės jausmas. Mažesni vaikai pasižymi egocentrišku mąstymu, todėl jie linkę manyti, kad tėtis išėjo, nes jie „buvo blogi“ arba dėl to, kad „nesusitvarkė žaislų“. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad jei vaikas negauna aiškaus, jo amžių atitinkančio paaiškinimo, ši kaltė gali tapti ilgalaike savivertės problema (Naujanienė ir kt., 2021).

Kita vertus, vyresni vaikai ir paaugliai dažniau demonstruoja pyktį. Tas pyktis gali būti nukreiptas į vieną ar į kitą tėvą arba į aplinką apskritai. Svarbu suprasti, kad po pykčio kauke beveik visada slepiasi gilus liūdesys ir nesaugumas. Kai vaikas maištauja, jis iš tiesų klausia: „Ar Tu mane vis dar myli? Ar Tu manęs nepaliksi?“.

Kaip emocijos keičiasi pagal amžių?

Vaikų reakcija į tėvų skyrybas tiesiogiai priklauso nuo jų raidos etapo:

• Ikimokyklinukai: Dažniausiai reaguoja regresija. Gali grįžti šlapinimasis į lovą, piršto čiulpimas ar padidėjęs "prilipimas" prie vieno iš tėvų. Jiems baisiausia yra prarasti fizinį saugumą.

• Mokyklinio amžiaus vaikai: Jie jau supranta praradimą, todėl išgyvena gilų liūdesį. Gali suprastėti mokymosi rezultatai, atsirasti somatinių skausmų (pilvo, galvos), kurie neturi medicininio pagrindo (Lamela & Figueiredo, 2016).

• Paaugliai: Gali bandyti „atitolti“ nuo šeimos problemų, pasinerdami į rizikingą elgesį arba, priešingai, tapdami pernelyg suaugusiais ir bandydami emociškai globoti savo tėvus. Tai vadinama „parentifikacija“, kai vaikas užima suaugusiojo vaidmenį, o tai yra itin žalinga jo psichinei sveikatai.

Kaip tu gali padėti savo vaikui?

Tavo užduotis nėra „pataisyti“ vaiko jausmus. Jausmų nereikia taisyti, su jais reikia išbūti. Pirmiausia, leisk vaikui jausti tai, ką jis jaučia. Nesakyk „neliūdėk, viskas bus gerai“, nes tai nuvertina jo išgyvenimus. Geriau pasakyk: „Matau, kad tau labai liūdna, ir tai yra normalu. Aš esu čia su tavimi“.

Tyrimai patvirtina, kad vaiko atsparumą po skyrybų labiausiai stiprina aukšta tėvystės kokybė ir gebėjimas išlaikyti vaiko ryšį su abiem tėvais, jei tik nėra smurto grėsmės (Amato, 2010). Tai reiškia, kad vienas iš tėvų, turi rasti jėgų skatinti vaiko meilę kitam tėvui, net jei jo viduje viskas verda (Stolnicu ir kt., 2022).

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebi, kad vaiko elgesio pokyčiai (izoliacija, agresija, miego sutrikimai) trunka ilgiau nei kelis mėnesius arba intensyvėja, verta pasitarti su vaikų psichologu (-e). Profesionalas gali padėti vaikui įvardinti emocijas, kurių jis pats dar nepajėgia suvirškinti. Ankstyva intervencija padeda išvengti gilių traumų, kurios vėliau persikelia į vaiko suaugusiojo gyvenimą.

www.kognityvineelgesioterapija.lt

Dominykas Šinkonis | Kognityvine

Būk kantrus (-i). Vaikui reikia laiko susidėlioti savo naująjį pasaulį iš šukių. Jei tu rodysi pavyzdį, kaip konstruktyviai išgyventi sunkumus, vaikas iš šios patirties išeis emociškai brandesnis.

Vaiko emocijos po skyrybų. Šaltiniai

• Amato, P. R. (2010). Research on Divorce: Continuing Trends and New Developments. Journal of Marriage and Family, 72(3), 650–666.

• Lamela, D., & Figueiredo, B. (2016). Coparenting after marital dissolution and children's mental health: a systematic review. Jornal de Pediatria (Versão em Português), 92(4), 331-342.

• Naujanienė, R., Ruskus, J., Laitinen, M., Motiečienė, R., Eidukevičiūtė, J., & Vyšniauskytė-Rimkienė, J. (2021). Vaiko ir šeimos gerovė. problemos apibrėžtys, intervencijos ir valstybės vaidmuo. Vytauto Didžiojo universitetas. https://doi.org/10.7220/9786094674990

• Stolnicu, A., De Mol, J., Hendrick, S., & Gaugue, J. (2022). Healing the separation in high-conflict post-divorce co-parenting. Frontiers in psychology, 13, 913447.