Minčių galia. Kai mintys nėra faktai: kaip išsilaisvinti iš savo proto pinklių?
- Jolita Sorokinaite
- 04-27
- 3 min. skaitymo
Ar kada nors pagavai save galvojantį (-ią), jog esi visiškai niekam tikęs (-usi), nes padarei nedidelę klaidą darbe? O gal tavo galvoje įkyriai sukasi scenarijus, kad artimas žmogus pyksta, nors jis tiesiog ilgiau neatsako į žinutę? Šios mintys tavo viduje skamba garsiai, jos atrodo neįtikėtinai tikroviškos ir svarios. Tačiau čia slypi didžiausia protingo proto apgaulė - tai, kad tu kažką galvoji, nereiškia, jog tai yra tiesa.
Protas kaip nepatikimas pasakotojas
Mūsų smegenys yra evoliuciškai užprogramuotos ieškoti grėsmių. Senovėje tai padėjo išgyventi, tačiau šiandien šis mechanizmas dažnai „krypsta pro šalį“. Protas nuolatos kuria naratyvus, hipotezes ir prognozes. Problema kyla tada, kai mes pradedame tapatintis su kiekviena iškilusia mintimi. Kognityvinėje elgesio terapijoje (KET) tai vadinama kognityvine fūzija, tai būsena, kai žmogus susilieja su savo mintimis ir priima jas kaip neginčijamą tikrovę (Hayes et al., 2011).
Turi suprasti, kad tavo mintys yra tik elektros impulsai ir biocheminės reakcijos. Jos yra lyg debesys danguje, jie gali būti tamsūs, audringi ir gąsdinantys, bet jie nėra pats dangus. Tu esi tas dangus, kuris stebi praplaukiančius debesis. Kai išmoksti atsitraukti ir pastebėti: „Aha, štai vėl atėjo mintis, kad aš nesusitvarkysiu“, tu susigrąžini kontrolę į savo rankas.
Įtaigos ir minčių galia ir emocinis krūvis
Kodėl kai kurios mintys atrodo tokios tikros? Atsakymas slypi emocijose. Jei mintis sukelia baimę ar gėdą, tavo kūnas reaguoja taip, lyg pavojus būtų realus. Širdis pradeda plakti greičiau, delnai prakaituoja, o protas sako: „Matai, jei jaučiuosi taip blogai, vadinasi, kažkas tikrai negerai“. Tai vadinama emociniu samprotavimu (Beck, 2012).
Tačiau jausmai nėra faktų matuoklis. Įsivaizduok, kad žiūri labai baisų filmą. Tavo baimė tikra, bet monstras ekrane vis tik netikras. Panašiai vyksta ir tavo galvoje. Mintys gali skambėti labai įtikinamai, tačiau jos tėra interpretacijos, persijotos per tavo ankstesnę patirtį, nuostatas ir netgi nuovargio lygį.
Kaip atskirti pelus nuo grūdų?
Norėdamas (-a) netapti savo paties (pačios) minčių įkaitu (-e), turi išmokti jas kvestionuoti. Tai nereiškia pernelyg didelio pozityvaus mąstymo ar melavimo sau. Tai reiškia kritinį žvilgsnį į savo vidinį monologą. Moksliniai tyrimai rodo, kad kognityvinis pertvarkymas padeda sumažinti nerimą ir depresijos simptomus, nes leidžia žmogui pamatyti alternatyvias situacijos interpretacijas (Hofmann et al., 2012).
Kitą kartą, kai pajusi įkyrią, gniuždančią mintį, paklausk savęs:
Ar aš turiu objektyvių įrodymų, kad ši mintis yra 100 procentų teisinga?
Ar ši mintis man padeda, ar tik sekina mano jėgas?
Ką aš pasakyčiau geriausiam draugui, jei jis mąstytų taip apie save?
Sąmoningumas kaip inkaras
Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos moko mus stebėti mintis be vertinimo. Užuot kovojęs (-usi) su „blogomis“ mintimis, tu tiesiog leidi joms būti, pripažindamas (-a) jų buvimą, bet nesuteikdamas (-a) joms valdžios spręsti, kas tu esi. Tai lyg stovėjimas traukinių stotyje: pro šalį važiuoja daug traukinių (minčių), bet tau nebūtina į kiekvieną iš jų įlipti ir nuvažiuoti į nežinomą kryptį.
Atmink, ne viskas, kas kyla tavo galvoje, yra tiesa. Tavo protas yra puikus įrankis, bet prastas šeimininkas. Leisk sau suabejoti savo baimėmis ir pamatysi, kiek daug erdvės atsiranda tikram, autentiškam gyvenimui, kuriame tave valdo ne atsitiktinės mintys, o tavo vertybės.
Psichologė psichoterapeutė kandidatė Jolita Sorokinaitė.
Raktažodžiai: mintys nėra faktai, minčių galia, kognityvinė elgesio terapija, KET, psichologija, sąmoningumas, emocinė sveikata, saviugda, kognityvinė fūzija.
Šaltiniai:
Beck, J. S. (2012). Cognitive Behavior Therapy: Basics and Beyond. New York: Guilford Press.
Hayes, S. C., Strosahl, K. D., & Wilson, K. G. (2011). Acceptance and commitment therapy: The process and practice of mindful change. Guilford press.
Hofmann, S. G., Asnaani, A., Vonk, I. J., Sawyer, A. T., & Fang, A. (2012). The efficacy of cognitive behavioral therapy: A review of meta-analyses. Cognitive therapy and research, 36(5), 427-440.
Komentarai